Budrys Romualdas

BUDRYS ROMUALDAS (1933–2026) – muziejininkas, dailėtyrininkas, Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras (2013), Baisiogalos (2006) ir Palangos miesto (2009) garbės pilietis.

R. Budrys gimė Radviliškio rajone, Vertimų kaime. Baigė Telšių dailės technikumą, vėliau studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), kur įgijo menotyrininko specialybę. Nuo 1958 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje: pradėjo kaip ekskursijų vadovas, vėliau dirbo restauratoriumi, direktoriaus pavaduotoju mokslui, o nuo 1979 m. iki 2019 m. vadovavo šiam muziejui. Per daugiau nei šešis dešimtmečius aktyvios veiklos jis surengė per 1 230 nacionalinių ir tarptautinių dailės bei gintaro parodų.

Nuo 1960 m. R. Budrys rengė ir įgyvendino Lietuvos dailės muziejaus (dabar – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) naujų padalinių ekspozicijų kūrimo programas. Jis paliko ryškų pėdsaką šalies kurortuose ir regionuose: 1963 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Palangos gintaro muziejų, pavertė jį svarbiu gintaro kultūros centru ir buvo kelių jo ekspozicijų bendraautoris. Jo iniciatyva buvo tiriamos ir restauruojamos šimtametės Palangos bažnyčios istorinės, ypatingos vertės relikvijos, tarp jų – XVII a. nežinomo autoriaus sukurtas Didžiojo altoriaus paveikslas „Švenčiausioji Mergelė Marija su Vaikeliu“. Kartu su kurorto specialistais 1982 m. jis įkūrė Skulptūrų parką Palangoje (2008 m. jo ekspozicija buvo atnaujinta). Taip pat vadovavo Klaipėdos paveikslų galerijos, Klaipėdos laikrodžių muziejaus, Miniatiūrų muziejaus Juodkrantėje bei Renavo dvaro rūmų ekspozicijų kūrimui.

Nuo 1963 m. R. Budrys aktyviai dalyvavo kuriant muziejinių vertybių restauravimo sistemą Lietuvoje. Jis reikšmingai prisidėjo prie Vilniaus arkikatedros restauravimo programos, Verkių rūmų interjerų atkūrimo, organizavo Chodkevičių rūmų pritaikymą Vilniaus paveikslų galerijai. Nuo 1985 m. organizavo Senojo arsenalo vakarinio korpuso atstatymo darbus ir šiose patalpose įrengė Taikomosios dailės muziejų.

Nuo 1997 m. vadovavo Parodų rūmų kūrimo programai, prisidėjo prie Nacionalinės dailės galerijos įkūrimo, sukūrė daugiau nei 200 parodų ekspozicijų. 2002–2008 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos rengimui. Jo iniciatyva į Lietuvą buvo sugrąžintos svarbios išeivijos meno kolekcijos.

1960–2010 m. R. Budrys parašė daugiau nei 60 straipsnių dailės istorijos ir gintaro temomis, sudarė studijų, katalogų bei albumų, surengė daugybę mokslinių ekspedicijų. Jis aktyviai dalyvavo muziejininkystės ir kultūros politikos formavime Lietuvoje, buvo Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys ir Lietuvos muziejų asociacijos vadovas.

Už nuopelnus Lietuvos ir užsienio kultūrai Romualdas Budrys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko (1995) ir Komandoro (1999) kryžiais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006). 2009 m. vasario 15 d. už nuopelnus Palangos kultūrai jam suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. Taip pat apdovanotas kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk šviesą ir tikėk“, ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžiumi (2019).

Romualdas Budrys mirė 2026 m. gegužės 25 d. Vilniuje.

Nuotrauka iš Grafų Tiškevičių Palangos rūmai: architekto Franzo Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008, p. 5.