Palangos vardai

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Jame pateikiami visuomeniški, pilietiški, aktyvūs kraštiečiai, kurie gimę, mokęsi, dirbę Palangoje.

Pagrindinis žinyno tikslas – atskleisti platesniajai visuomenei susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią informaciją apie iškilias ir veiklias kurorto asmenybes, jų darbus.

Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Elektroniniame žinyne trumpai nurodomas jų ryšys su Palanga, pasiekimai, praturtinantys jos istoriją, kultūrą.

Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos. Taip atmintyje liks Palangos vardai, žmonės, kūrę miesto kasdienybę, praturtinę Lietuvą požiūriu, kūriniais, pasiekimais.


A

ADIKLIENĖ EMILIJA (1906–1993)  pedagogė (lituanistė), kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas literatų būrelis, kurio nariai ruošė vaidinimus ir literatūrinius vakarus. 1937–1940 m. su pertraukomis literatų būrelis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“. 1946–1951 m. E. Adiklienė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore. XX a. 7–8 dešimtmečiais E. Adiklienė suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Palaidota Palangos kapinėse.

ALEKSA JONAS PRANAS (1879–1955) – valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920–1923), Žemės ūkio ministras (1926–1935), tremtinys, pedagogas, spaudos bendradarbis.  1925–1940 m. vasaromis gyveno Palangoje su šeima. Palaidotas Palangos kapinėse. Palangoje, prie Vytauto 52 numeriu pažymėto namo, atidengta atminimo lenta (2009).

ALMINAS LEANDRAS (1927–1990) – kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvų vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, medžio drožėjas, Žemaičių kultūros draugijos narys. Aktyviai įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą: kartu su palangiškiais tremtiniais leido laikraštėlį „Ašara”, organizavo Atgimimo ir rinkiminius renginius, buvo miesto rinkiminės komisijos pirmininkas. Palangoje gyveno ir dirbo nuo 1965 m. Palaidotas Palangos kapinėse.

ANDRÉ  EDOUARD  FRANÇOIS (1840–1911) – prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje grafų Tiškevičių kvietimu E. Andrė dirbo Lietuvoje – suprojektavo peizažinio stiliaus parkus Palangoje, Užutrakyje, Trakų Vokėje ir Lentvaryje. Kelionėje jį lydėjo ir kartu dirbo jo sūnus Renė Andrė (1867–1942). Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (2007, skulptorė G. Oškinytė).

ANDRIEKUTĖ  REGINA (1933–2012) – tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė, aktyvi sąjūdietė, žemaitiškų tradicijų ir kalbos puoselėtoja, gimusi, dirbusi, kūrusi Palangoje. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Tautodailininkės sukurtų gintaro papuošalų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis ir Lietuvos dailės muziejai. Palaidota Palangos kapinėse.

ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS – architektas. Svarbiausi jo sukurti projektai – Klaipėdoje, o Palangoje yra suprojektavęs keletą gyvenamųjų namų. Gimęs Palangoje.

ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS (1868–1947) – dailininkas, 1906–1910 m. gyveno Palangoje.

ANTINIS ROBERTAS (1898–1981) – skulptorius. Palangos parką puošia jo skulptūra „Eglė – žalčių karalienė“ (1960).

ARIS KONSTANTINAS (1874–1941)  mokslininkas, keliautojas, entomologas, Vidurinės Azijos tyrinėtojas. Gimė Palangoje.

ATKOČIŪNAS EDMUNDAS – kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1976).

AUGAITYTĖ  ELENA – skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1955 m. gyvena ir kuria Palangoje.

AUŽELIENĖ SIGITA  žr.  KIŠONAITĖ-AUŽELIENĖ SIGITA

AVIŽONIS PETRAS  (1875–1939) – medikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius. Spektaklio metu buvo atsakingas už viešąją tvarką.

B

BADEN-POWELL ROBERT (1857–1941) – anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas, dalyvavęs Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Pasaulio skautų vadui pagerbti buvusi Miško gatvė pavadinta jo vardu. Gatvės atidarymo iškilmėse juostelę perkirpo pats pasaulio skautų vadas. Tarybiniais metais ši gatvė pervadinta į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę. Ant didžiulio akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, buvo iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir Lietuvos Respublikos prezidento, Lietuvos skautų vado Antano Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje.

BALČIKONIS KĘSTUTIS  dailininkas tekstilininkas, dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kurį laiką gyveno ir kūrė Palangoje.

BALČIUS MIKAS KOSTAS  kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis, Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose M. Balčius publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016). Už nuopelnus latvių kultūrai, draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 metų jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005). 2019 m. gegužės 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už išskirtinius nuopelnus Šventajai ir Palangai bei už reikšmingą indėlį į šio krašto istorijos ir archeologijos tyrinėjimus Mikui Kostui Balčiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

BALSYS EDUARDAS (1919–1984) – kompozitorius, pedagogas, profesorius (1969). Kartu su  tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti ir kurti. Sukūrė baletą „Eglė – žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo gatvėje, pažymėtas ketvirtuoju numeriu, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (1989, skulptorius R.Midvikis).

BALSYS LEOPOLDAS (1918–1987) – laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius, kompozitoriaus E. Balsio brolis.

BALTIEJUS JUOZAS  fotografas. Gyvena ir kuria Palangoje.

BANIULAITYTĖ ZITA – etnokultūros žinovė, audėja, kraštotyrininkė, folkloro kolektyvo „Mėguva“ vadovė, renginių organizatorė. Gyvena ir dirba Palangoje.

BARAKAUSKAS ALEKSANDRAS (1912–2005) – pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

BARAUSKAS  BRONISLOVAS (1908–1985) – dvasininkas,  monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975–1985). Dirbdamas Palangoje, klebonas rūpinosi Palangos bažnyčios remontu, dekorais. Jo iniciatyva sutvarkyti vitražai, įvestas šildymas, sumontuoti vargonai. Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983–1984). Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

BARONAS PETRAS – skulptorius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Šventojoje.

BASANAVIČIUS JONAS (1851–1927) – visuomenės, kultūros veikėjas, lietuvių tautos patriarchas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. 1921 m. Lietuva minėjo dr. J. Basanavičiaus 70-ąsias metines. Jubiliejiniam pranešimui Lietuvos mokslo draugijoje J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. 1922 m. šis pranešimas išleistas atskiru leidiniu – tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą. J. Basanavičius Palangoje lankėsi 1924 m., kai gydėsi Palangos Karo sanatorijoje. Tą vasarą Palanga minėjo trijų iškilių Lietuvos didžiavyrių – Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo, Jono Jablonskio vardines. Įamžindami tautos patriarcho atminimą, palangiškiai Tiškevičių bulvarą pervadino Jono Basanavičiaus vardu. 2002 m. Palangoje pastatytas dr. J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Moncevičius).

BELEVIČIUS ALBERTAS DONATAS (1934–2002) – skulptorius, poetas. Palangą puošia jo skulptūros  „Vydūnas“ (1983), „Jūros merga“ (1986).

BENDORIUS JONAS (1889–1954) – kompozitorius, pedagogas. Vasaromis gyvendavo ir kurdavo savo name Palangoje, Birutės al. 7. 1945 m. kompozitoriui suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1997 m. J. Bendoriaus namas Palangoje įrašytas į LR kultūros paveldo registrą. 2015 m. vila pažymėta memorialine lenta, pastatas saugomas valstybės.

BENETIS EDMUNDAS – architektas, karikatūristas. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1960–1971). Palangos vyriausiasis architektas (1993–2001). Palangoje E. Benetis suprojektavo: gyvenamųjų namų kvartalą (1978–1992), kavines „Draugystė“, „Ida Basar“ (1993), Palangos centrinės dalies regeneraciją (su archit. M. Ptašek), poilsio namus „Palangos vėtra“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją.

BERŽANSKIENĖ (GAGILAITĖ) DIANA – pedagogė (muzikė), sėkmingai ruošia jaunąsias moksleives-dainininkes. Dirba Palangos V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje (nuo 1984).

BĖKŠTA ARŪNAS – visuomenės, politikos, kultūros veikėjas, restauravimo technologas (fizikas), kultūros ministras (1999–2000). Gimė Palangoje.

BIELIAUSKIENĖ JADVYGA (1929–2009) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, sovietmečio disidentė, politinė kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė, aktyvi įvairių sąjungų, sąjūdžių, organizacijų narė. Mokėsi Palangos gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Palangos gimnazistų ateitininkų nelegalią organizaciją, o 1948 m. vasario mėn. – į partizanų B grupę, kurią sudarė legaliai gyvenę partizaninio judėjimo atsarginiai.

BIRUTĖ, kunigaikštienė (1317–1382) – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, Vytauto motina. Palangoje jos vardu pavadintas Birutės kalnas ir alėja. Manoma, kad  ji gali būti palaidota Birutės kalno papėdėje.

BISKYS VIRGINIJUS – gydytojas stomatologas, Palangos reabilitacijos ligoninės direktorius (1991–2015). V. Biskio vadovaujama reabilitacijos ligoninė buvo nuolat modernizuojama, rekonstruojama, pertvarkoma, įsigyjama modernios įrangos, plečiamas paslaugų spektras. Medikui suteiktas nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. V. Biskys yra Estijos garbės konsulas Vakarų Lietuvai. Jis apdovanotas Estijos Baltosios žvaigždės IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, Klaipėdos apskrities garbės ženklu.

BLOŽĖ VYTAUTAS PETRAS (1930–2016) – poetas, vertėjas. Gyveno ir kūrė Palangoje (2002–2005).

BRIČKUS ANTANAS (1905–?) – Palangos burmistras (1939–1940), IV Seimo narys, agronomas.

BRINDZA JONAS – pedagogas (lituanistas), ilgametis moksleivių literatų būrelio vadovas (1961–2000), Palangos miesto garbės pilietis. Atvyko į Palangą 1961 m. ir dirbo Palangos vidurinėje mokykloje (vėliau – Senojoje gimnazijoje) virš 40 metų. Mokytojas J. Brindza išaugino ne vieną šiuo metu Lietuvoje žinomą asmenybę. Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1997), o Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų proga gavo Lietuvos Respublikos prezidento padėką (2003). 2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Jonui Brindzai už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. 

BRODSKIJ JOSIF (JOSIFAS BRODSKIS) (1940–1996) – rusų poetas, literatūros Nobelio premijos laureatas. Poetas Palangoje lankėsi du kartus (1966, 1968). Kurortui skirtas J. Brodskio eilėraštis – „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus” (1967), eilių cikle „Lietuviškasis divertismentas” vienas eilėraštis – apie Palangą. Tiltelis per Rąžę pavadintas jo vardu (2014), ant tilto turėklų pritvirtinti atminimo ženklai (skulptorius Mindaugas Šnipas).

BRUCKUS  BORISAS (1874–1938) – mokslininkas, profesorius, ekonomistas. Gimė Palangoje.

BRUCKUS  JULIUS  (1870–1951) – gydytojas, istorikas, politikos veikėjas, I Seimo narys, profesorius. Gimė Palangoje.

BUCEVIČIENĖ ELEONORA (1885 – ?) – rašytoja, dramaturgė, gyvenusi ir kūrusi Palangoje.

BUDRYS ROMUALDAS – muziejininkas, dailėtyrininkas, Palangos miesto Garbės pilietis. R. Budrys kartu su bendraminčiais įkūrė Gintaro muziejų Palangoje; jo iniciatyva buvo tiriamos ir restauruojamos šimtametės kurorto bažnyčios istorinės, ypatingos vertės relikvijos, tame tarpe – Palangos bažnyčios Didžiojo altoriaus paveikslas „Švenčiausioji mergelė Marija su vaikeliu“, nežinomo autoriaus sukurtas 17 a.; kartu su kurorto specialistais R. Budrys 1982 m. įkūrė skulptūrų parką Palangoje, 2008 m. šio parko ekspozicija atnaujinta. Muziejininko pastangomis išleistos knygos: „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai: architekto Franzo Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ (2008), „Senoji Palanga: Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“ (2009). 2009 m. vasario 15 d. Palangos miesto savivaldybės sprendimu už nuopelnus Palangos kultūrai Romualdui Budriui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

BUKAUSKIENĖ AUDRONĖ – dailės pedagogė. Gyvena, dirba ir kuria Šventojoje.

BUTKŲ JUZĖ (JUOZAS BUTKUS) (1893–1947) – muziejininkas, pedagogas, poetas, dramaturgas, pirmasis Valstybinės viešosios bibliotekos Palangoje vedėjas (1937–1940).

Č

ČEPYS  ALBINAS  (1917–1989) – architektas, Palangos miesto vyriausiasis architektas (1963–1977). Tai laikotarpis, kai kurorte sudaryta visos Palangos poilsio zonos rajoninio planavimo schema. Šventojoje susikūrė antra stambi kurortinė vietovė, prie Palangos prijungta Nemirseta, 1971–1972 m. sudarytas Didžiosios Palangos generalinis planas, vystoma Vanagupė, pastatyta daug poilsio namų, restoranų. Architektas kovojo už kurorto žaliųjų vejų išlaisvinimą nuo tvorų. A. Čepys projektavo, asmeniškai prižiūrėjo statybas, siekė suformuoti Palangos architektūrinį stilių. Palangoje A. Čepys sukūrė ir įgyvendino 22 objektų projektus: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklą, parodų paviljoną, alaus barus „Molinis ąsotis”, „Laumės gryčia”, kavinę „Šachmatinė”, gyvenamuosius namus ir kt. Kai kurie jo projektuoti statiniai neišliko, dalis pakeista, rekonstruota. 2014 m. medinis Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos pastatas, pastatytas 1969 m., įrašytas į LR kultūros vertybių registrą. Architektas A. Čepys rašė kurorto estetikos ir architektūros klausimais, stengėsi puoselėti gyventojų meilę pajūrio gamtai. Jis mėgo daug keliauti, įgytas žinias panaudodavo naujuose projektuose. Mirė 1989 m., palaidotas Palangos kapinėse.

ČEPORIENĖ GENOVAITĖ žr. URBONIENĖ GENOVAITĖ

ČERNECKIENĖ EMILIJA (1915–2012) – tautodailininkė (audėja), tautinių kostiumų kūrėja, Liaudies meno draugijos narė (nuo 1966 m.). E. Černeckienės austais tautiniais rūbais puošėsi Vytauto Didžiojo universiteto, Palangos „Mėguvos“, „Bočių“, Telšių „Čiučiuruko“, Klaipėdos „Kuršių ainių“ ansambliečiai, jos audiniai papildė Lietuvos liaudies kultūros centro kuriamą tautinių drabužių kolekciją.  Įvairiose parodose E. Černeckienės audiniai eksponuoti nuo 1959 m. Surengtos ir personalinės audinių parodos – Vilniuje (1985, 1992), Palangoje (1985, 1993, 1995, 2005, 2013), Klaipėdoje (2013). 1972 m. Panevėžyje pirmąkart surengtame audėjų konkurse E. Černeckienė apdovanota personaline juosta, iš 1977 m. konkurso ji parsivežė verpimo ratelį, o 1988 m. palangiškė verpėja tituluota Lietuvos audėjų audėja ir papuošta karūna. 1992 m. jai paskirta Pauliaus Galaunės premija, aukščiausias liaudies meistrų apdovanojimas. 2005 m. audėja tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos laureate. E. Černeckienė apdovanota II laipsnio diplomais respublikinėje parodoje Vilniuje bei sąjunginėje parodoje Maskvoje. Emilijos Černeckienės darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Kretingos, Skuodo kraštotyros ir kiti muziejai. Tautodailininkė Emilija Černeckienė mirė 2012 m. kovo 7 d. Palangoje, palaidota Šventosios kapinėse.

ČILINSKAS EUGENIJUS –  Šventosios seniūnas (2007–2015).

ČILINSKAS KĘSTUTIS  (1946–2011) – teisininkas, visuomenės veikėjas,  Seimo narys (2007-2008). Iki studijų Vilniaus valstybiniame universitete gyveno, mokėsi, dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

ČIURLIONIENĖ (KYMANTAITĖ) SOFIJA (1886–1958) – rašytoja, visuomenės veikėja, pedagogė. 1898–1899 m. mokėsi Palangos mergaičių pradžios mokykloje. 1908–1909 m. Palangoje lankėsi su sužadėtiniu, vėliau sutuoktiniu M. K. Čiurlioniu. Sužadėtiniai Palangoje praleido nuostabias atostogas, abu kūrė. S. Kymantaitė Palangoje parašė literatūrinį kūrinį „Jūra”. Jų atminimui Palangoje, L.Vaineikio gatvėje ant 17-tuoju numeriu pažymėto namo atidengta memorialinė lenta (1969, skulpt. D.Zubovaitė-Palukaitienė). 1993 m. namas įregistruotas kultūros vertybių registre ir saugomas valstybės.

ČIURLIONIS MIKALOJUS KONSTANTINAS (1875–1911) – kompozitorius, dailininkas. Palangoje lankėsi paauglystėje su Oginskio dvaro mokyklos orkestru. 1908 m. vasarą mėnesį vasarojo Palangoje, lankėsi pas  sužadėtinę Sofiją Kymantaitę ir kūrė. Jų atminimui Palangoje, L. Vaineikio gatvėje ant 17-uoju numeriu pažymėto namo atidengta memorialinė lenta (1969, skulpt. D. Zubovaitė-Palukaitienė).

D

DAUJOTAS  MARIJONAS (1891–1975) – miškininkas, mokslininkas, Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimo pradininkas. 1924 m. pradėjo Palangos pajūrio kopų apželdinimo darbus. Netoli Naglio kalno jam atminti pastatytas stogastulpis (1984), jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

DAUKANTAS  FELIKSAS (1915–1995) – dailininkas dizaineris, gintaro dirbinių kūrėjas, dėstytojas, profesorius. Dailininko darbai eksponuoti visame pasaulyje. Gintaro muziejuje yra saugoma didelė dalis F. Daukanto kūrybinio palikimo – sukaupti 338 eksponatai. 1970 m. dizaineris F. Daukantas sukūrė herbą Palangai, tačiau sovietinė valdžia  heraldiką laikė nepriimtinu praeities reliktu ir tais pačiais metais herbas buvo panaikintas. F. Daukanto sukurtas Palangos herbas, kiek pakoreguotas menininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, patvirtintas 1996 m.

DAUKŠA RAIMONDAS – dailininkas (tapytojas ekspresionistas).  Gyvena ir kuria Palangoje.

DAUKŠAS RAIMUNDAS – medikas, psichologas, literatas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą.

DAUKŠIENĖ STEFA žr. VEČERSKYTĖ-DAUKŠIENĖ STEFA

DĖDINAS PRANAS (1930–2017) – medikas, mokslininkas, tremtinys. Jo iniciatyva buvo įkurtas Kauno medicinos instituto Širdies kraujagyslių fiziologijos ir patologijos MTI Palangos filialas (1969).

DIMŽLYS ANTANAS (1920–2010) – skulptorius. Jo sukurta skulptūra „Baltija“ stovėjo Palangoje (1990), po to perkelta į Šventąją (2009).

DUSEIKA  VLADISLOVAS (1832–1890) – kunigas. Už ryšius su 1863 m. sukilėliais ištremtas iš Lietuvos. Į Palangą grįžo 1871 m.

DVARIONAITĖ ALDONA (1939–2000) – pianistė, pedagogė, kompozitoriaus B. Dvariono dukra. Palaidota Palangos kapinėse.

DVARIONAS BALYS (1904–1972) – kompozitorius, dirigentas, pianistas, pedagogas, profesorius. Kompozitoriaus gyvenimas ir kūryba susiję su Palanga. 1921 m. Palangoje jis koncertavo su „Dainos“ draugijos choru. Muzikas nuo 1930 m. dažnai lankėsi Palangoje. 1958 m. Birutės alėjoje Dvarionų šeima įsigijo vilą ir vasaras leisdavo Palangoje. Čia profesorius rašė uvertiūrą „Aušra“, sonatą smuikui ir fortepijonui, operą „Dalia“, pradėjo kurti koncertą fortepijonui ir orkestrui ir kt. kūrinius. Nuo 1955 m. Palangos vasaros estradoje imta rengti simfoninės muzikos koncertus. B. Dvarionas, tuometinis Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, koncertuodavo Palangoje. Profesoriaus ir jo žmonos Aldonos Dvarionienės pastangomis Palangoje 1958 m. atidaryta vaikų muzikos mokykla. Kompozitorius mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse. Dvarionų šeimos antkapinio paminklo projekto autorius – skulptorius R. Midvikis. B. Dvariono šeimos kapas, namas Palangoje įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Prie namo Palangoje, Birutės al. 6, stovi skulptoriaus R. Midvikio granitinė stela. Name išliko autentiškas kompozitoriaus darbo kambarys, kuriame stovi fortepijonas, darbo stalas, nuotraukos ir kt. 

DVARIONIENĖ (SMILGAITĖ) ALDONA  (1907–1982) – pianistė, kompozitoriaus B. Dvariono žmona. Palaidota Palangos kapinėse.

E

EIDUKAITIS  VIDMANTAS – dailininkas karikatūristas. Gyvena Palangoje.

EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA žr. OŠKINYTĖ-EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA

EINAS FELIKSAS (1927–1991) – teatro ir kino aktorius, gimęs Būtingėje.

ENDZINIS JONAS – knygnešys. Gyveno Palangoje, dirbo pašto vežėju, perveždavo draudžiamą lietuvišką literatūrą.

F
FREIMANAS  knygnešys. Gyveno Palangoje, buvo pašto tarnautojas. Bendradarbiavo su L. Vaineikiu, kuris organizavo draudžiamos lietuviškosios spaudos platinimą.
G

GAIGALAITĖ  NIJOLĖ – skulptorė. Palangoje stovi jos sukurta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (1961).

GALDIKAS  JURGIS (1883–1963) – kunigas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Buvo Palangos klebonas (1938–1940). 1941 m. sausio 17 d. jis išvyko iš Palangos.

GALDIKAS  VYTAUTAS (1927–2011) – tautodailininkas (tapytojas), muzikos instrumentų meistras. Gimė, gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

GALDIKIENĖ (MURAUSKAITĖ) VIDA TERESĖ – tremtinė, pirmoji Palangos „Tremtinio" klubo pirmininkė, akušerė. V. Galdikienė apdovanota padėkos raštais už drąsą, suburiant tremtinių politinę jėgą ir žyminiu ženklu „Už nuopelnus Tėvynei“. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo 25-mečio proga 2013 m. V. Galdikienei įteikta padėka už aktyvią ilgametę veiklą, įprasminant Lietuvos laisvės kovas, trėmimus, skaudžią tautos istoriją, už jaunesnės kartos patriotinį ugdymą. 2017 m. V. Galdikienė TS-LKD renginyje „Lietuvos ąžuolai", skirtame laisvės gynėjams pagerbti, apdovanota auksiniu ženklu už tiesos liudijimą – tremčių ir laisvės kovų istorijos sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje.

GALINAUSKIENĖ JŪRATĖ – pedagogė-lituanistė, ugdo jaunuosius literatus Palangos senojoje gimnazijoje. Išrinkta „Metų mokytoja“ (2005). Gyvena ir dirba Palangoje.

GELŽINIENĖ (DILKAITĖ) VAIDUTĖ – medikė (kardiologė), biomedicinos mokslų daktarė, dirba KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute Palangoje (nuo 1993).

GENYS (GENIS) KAZIMIERAS (1866–1952) – kunigas, publicistas, visuomenės veikėjas. Paskirtas į Palangą, 1892–1896 m. ėjo vikaro ir progimnazijos kapeliono pareigas. Dirbdamas Palangoje, rėmė ir organizavo knygnešių darbą, buvo vienas iš šv. Kazimiero draugijos steigėjų, tačiau 1893 m. pašalintas iš progimnazijos kapeliono pareigų už nelegalų tikybos dėstymą lietuvių kalba, vėliau  grąžintas į darbą. 1896 m., Rusijos valdžiai pareikalavus, kad katalikai moksleiviai melstųsi rusiškai, K. Genys tam pasipriešino. Bijodamas represijų, jis 1986 m. atsisakė kapeliono pareigų ir slapčia išvyko studijuoti į Romą, laisvuoju klausytoju šv. Apolinaro licėjuje studijavo kanonų teisę. Į Palangą grįžo 1928 m. Iki 1930 m. dirbo Palangos gimnazijos direktoriumi.

GENUTIS ALGIS – kunigas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių kunigų seminarijos ir KU Pedagogikos fak. dėstytojas. Palangos dekanato dekanas, Palangos parapijos klebonas (2003–2010).

GINIOTIS  TOMAS – visuomenės veikėjas, miškininkas. Dirba LASS įmonės „Įranga“ direktoriumi (nuo 1989).

GINTALAS PETRAS – skulptorius, metalo dizaineris, medalių kūrėjas, dėstytojas, profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1986), Tarptautinės medalininkų federacijos FIDEM (nuo 1992) narys. Su tėvais apsigyveno Palangoje (1952). Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1963). P. Gintalo medaliams būdingas griežtas, raiškus ir tvirtas braižas – giliai įrėžtomis linijomis formuojami ne tik įamžinti vertų veidų bruožai, bet ir vietovės, miestų bei šalių kontūrai („Žemaitija“, „Palangai 750″, „Klaipėdai 750″, „Lietuvos mokyklai 600″ ir t. t.), istoriniai ir įvairūs kiti gyvenimo įvykiai. P. Gintalas yra ir parodų kuratorius, organizatorius bei jų ekspozicijų autorius. Dailininkas organizuoja savo parodas, nuo 1972 m. dalyvauja Lietuvoje vykstančiose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Telšiai, Mažeikiai, Palanga) ir tarptautinėse parodose: Latvijoje (Ryga, Rezeknė); Rusijoje (Maskva); Vengrijoje (Budapeštas); Lenkijoje (Balstogė); Olandijoje (Haga); Anglijoje (Londonas); Prancūzijoje (Paryžius, Ramonville); Portugalijoje (Seixal).

GIRDVAINIS MYKOLAS (1841–1931) – mokslininkas entomologas ir ichtiologas. 1876 m. tyrinėjo Baltijos jūros ichtiofauną Palangoje (ties Kunigiškių kaimu), bičiuliavosi su grafų Tiškevičių šeima.

GODUNAVIČIENĖ (GIEDRAITĖ) JADVYGA – žurnalistė, poetė, tremtinė. Mokėsi Palangos gimnazijoje (1946–1949), dirbo buhaltere Palangos prekybos valdyboje (1958–1964). J. Godunavičienė išleido dvi poezijos knygas: „Neišskrisk, baltas paukšti“ (1998), „Juodalksni, broli mano“ (2006). Knygoje „Ešelonų sesės“ (1994) kartu su kitų tremtinių atsiminimais išspausdintos J. Godunavičienės Sibire rašyto dienoraščio ištraukos. Žurnalistų poezijos rinkinyje „Šitas aidas toli girdis“ (2012) publikuotos J. Godunavičienės eilės, kuriose apdainuojama ir Palanga. J. Godunavičienei 1981 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalistės vardas.

GRECEVIČIUS PETRAS – inžinierius, architektas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, KU Rekreacijos (1991–2002), Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos (2002–2004) katedrų vedėjas, nuo 2004 m. Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto dekanas, politikas, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys. Dirba strateginio planavimo, turizmo, rekreacijos, aplinkosaugos, architektūros ir kitose srityse. Vadovėlio „Turizmas" bendraautoris ir mokslinis vadovas, daugelio projektų, taip pat ir tarptautinių, mokslinis vadovas, ekspertas. Prof. dr. P. Grecevičiaus projektai, susiję su Palanga: Didžiosios Palangos neužstatytų erdvių planavimo schema (1988), Senosios Palangos pajūrio ruožo detalusis planas (1996), Lietuvos Baltijos jūros kranto zonos integruoto valdymo planas (1998), vilos „Šilelis“ rekonstrukcija (1996), Palangos oro uosto salės rekonstrukcija (1996), kavinės „Molinis ąsotis“ rekonstrukcija (1997), poilsio namų „Vanagupė" rekonstrukcija (su archit. L. Merkinu, 1997). Kaip mokslinis ekspertas prof. dr. P. Grecevičius rengė Lietuvos ilgalaikės plėtros strategiją iki 2015 metų, Klaipėdos apskrities, Palangos miesto, Tauragės apskrities, Skuodo rajono ir kitus strateginės plėtros planus, Vakarų Lietuvos turizmo strategiją, Lietuvos saugomų teritorijų strategiją. Nuo 1982 m. gyvena Palangoje.

GRICIUS VIDMANTAS – kunigas, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonas (1995–2016), Palangos miesto garbės pilietis (2019). 1995 m. paskirtas Šventosios parapijos klebonu, kun. V. Gricius nuo pirmų dienų rūpinosi Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios statyba pagal architektų R. Krištapavičiaus ir G. Aperavičiaus parengtą projektą. Kun. V. Griciui atvykus, tebuvo tik bažnyčios pamatai, išvykstant – stovėjo ypatingos architektūrinės formos bažnyčia. Kun. V. Gricius suaktyvino ir Šventosios intelektualinį bei kultūrinį gyvenimą. Jo rūpesčiu organizuotos įvairios akcijos, kultūros renginiai klebonijoje ir už jos ribų. Daug darbų nuveikta ir ugdant katalikiškąjį jaunimą. 2019 m. gegužės 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę ir dvasinę gerovę, Vidmantui Griciui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

GRIŠKEVIČIUS  GEDIMINAS – poetas, žurnalistas, laikraščio „Palanga“ redaktorius (1991–1992), poezijos knygelių vaikams autorius. Poeziją kuria nuo 1961 m. Publikavo knygutes, skirtas vaikams: „Saugosiu saulutę“ (1979), „Ką vaikai galvoja“ (1991), „Mėnulis – vakaro keleivis“ (2005), „Linksmųjų vėjų karalystė“ (2005), „Laivas į Šventąją“ (2007), „Neišsigandusi šventė“ (2008). Suaugusiems skirtos eilės: „Būrai ir strasbūrai“ (2002), „Tiek to, genijai“ (2011), „Maišto jūra. Vėjožvalgos“ (2016), „Mirę ir moterys, dar – jūra“ (2016). Poeto kūryba publikuota almanachuose „Saulėjauta“, „Branduma“ (2004–2010), „Takai per kopas“ (2013) ir kt. Gyvena ir kuria Palangoje.

GRIUŠYS JUOZAS (1952–2017) – dailininkas. J. Griušys Palangoje gyveno nuo 1975 m., dirbo Palangos prekybos valdyboje reklamos biuro dailininku (1975–1983), kino teatre „Naglis“ (1983–2003) dailininku. Menininkas – vienas iš Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ steigėjų. 1996–2000 m. ir  2003–2017 m. jis buvo „Mosto" pirmininkas. Meno parodose dalyvavo nuo 1975 m. Dirbo tapybos, akvarelės, grafikos, karikatūros, kaligrafijos srityse bei mišria technika. Personalinės parodos eksponuotos Palangoje (1986, 2000, 2007, 2015, 2017). J. Griušys dalyvavo karikatūrų parodose Lietuvoje ir užsienyje (nuo 1975), Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ bendrose parodose (nuo 1993). Iliustravo keletą knygų, sukūrė dvylikos satyrinių piešinių ciklą žurnalui „ADIZ“ (Vokietija), apie 20 grafikos darbų istorine tematika, nupiešė tris komiksus istorine nuotykine tematika. Leidiniuose nuo 1972 m. publikavo apie 1000 karikatūrų ir šaržų. 1991 m., ėmus leisti laikraštį „Palanga“ (red. G. Griškevičius), dirbo leidinio dailininku. J. Griušys apdovanotas specialiuoju prizu tarptautinėje karikatūrų parodoje Taline (Estija, 1980), Lietuvos karikatūrų parodose Vilniuje laimėjo pirmąsias vietas (1989, 1991), karikatūrų konkurse „Lietuva ir NATO“ laimėjo pirmąją vietą (2001). Mirė 2017 m. gegužės 11 d., palaidotas Palangos kapinėse.

GRUODIS JUOZAS (1884–1948) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Sukūrė baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933).

GUDELIS  VYTAUTAS (1923–2007) – geografas, geologas, habil. dr., profesorius. Nuo 1948 m. rinko medžiagą apie Lietuvos pajūrį. Jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje. Paskelbė daug publikacijų apie pajūrį.

I

ILSKIS JONAS (1907–1985) – kunigas, literatas. Palangos vikaras ir gimnazijos kapelionas (1935–1938), Palangos klebonas ir dekanas (1941–1948). Per Antrąjį pasaulinį karą Palangos bažnyčia apšaudyta, todėl J. Ilskis dėjo daug pastangų, kad pastatas būtų suremontuotas. Po karo Palangos kapinės buvo apleistos, netvarkomi kapai. Klebono J. Ilskio pastangomis kapinės sutvarkytos, nutiesti ir išžvyruoti takai. Klebonas neįtiko tuometinei Palangos miesto valdžiai, vykdomojo komiteto pirmininkas pareikalavo jį iškelti iš Palangos. J. Ilskis parašė atsiminimus „Mano gyvenimo takelis“ (1998). Atsiminimų knygoje rašoma ir apie darbą Palangoje. Buvo parengęs Viekšnių ir Palangos bažnyčių istorijas, bet jos neišliko. Kunigas J. Ilskis mirė 1985 m. spalio 6 d. Viekšniuose. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė 114 Lietuvos kankinių, tarp kurių buvo ir kunigo Jono Ilskio pavardė.

INTAS TOMAS – lengvaatletis, Europos jaunimo lengvosios atletikos (ieties metimas) čempionas (1999), Lietuvos ieties metimo čempionas (2001–2007, 2009), Lietuvos rekordininkas (2004). Baigė Palangos sporto mokyklą (treneris Romaldas Kazlauskas).

J

JAGĖLA JONAS (1945–2019) – skulptorius. Jo darbai  Palangoje: paminklai L. Vaineikiui (1989), J. Žemaičiui (2004), 1918–1991 m. Žemaitijos kariams savanoriams atminti (2014).

JAKŠEVIČIŪTĖ-VENCLAUSKIENĖ STANISLAVA (1874–1958) – pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų. 1899 m. Palangoje kartu su G.Petkevičaite-Bite režisavo pirmąjį viešą lietuviškąjį spektaklį, vaidino Agotą.

JANULAITIS AUGUSTINAS (1878–1950) – teisininkas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas. Būdamas studentu, dalyvavo pirmajame viešame lietuviškame spektaklyje Palangoje (1899), vaidino Antaną.

JASENSKIS JULIJONAS (1875–1934) – kunigas, publicistas, vertėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1900–1906).

JONUŠKAITĖ ŽYMANTĖ VLADISLAVA (1936–2001) – skulptorė, literatė. Nuo 1960 m. gyveno ir kūrė Palangoje. Dirbo Klaipėdos „Dailės” kombinato Palangos gintaro ceche dailininke. Sukūrė etaloninių gintaro dirbinių, guašu ir akvarele nutapė peizažų, natiurmortų. Respublikinėse ir tarptautinėse parodose dalyvavo nuo 1960 m. Surengė keletą personalinių parodų (1987, 1995, Palanga). Palangos skulptūrų parkelyje eksponuojama jos dekoratyvinė skulptūra „Saulytė“. Autorė sukūrė reljefų interjerams: „Pajūry” (1961), „Kanklininkas” (1965, „Birutės” kavinė, Palanga), „Kęstutis ir Birutė” (1968), „Palanga” (1975), „Eglė ir Žaltys” (1985); terakotinių skulptūrėlių: „Svajojanti” (1963), „Dainuoja” (1963) ir kt. Lietuvos dailės muziejuje saugomi Ž. Jonuškaitės darbai: „Berniukas su ratu”, „Per balą”, „Mergaitė su obuoliais”, „Neringa”, „Jūros puta” ir kt.  Skulptūra „Saulytė” 1993 m. įregistruota LR kultūros paveldo objektų registre. Skulptorė rašė literatūrinius tekstus. Po jos mirties šie tekstai publikuoti knygoje „Vaivorykštės pavėsyje” (2001, autorė nurodyta slapyvardžiu – Ulijonas Lėvuo). Žymantė Jonuškaitė mirė 2001 m., palaidota Palangos miesto kapinėse.

JUCEVIČIUS LIUDVIKAS ADOMAS (1813–1846) – kunigas, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, literatūros istorikas, vertėjas. Pirmasis užrašė legendą apie Jūratę ir Kastytį (1836). Etnografinėje knygoje „Žemaitijos prisiminimai“ aprašė Palangą, daug dėmesio skyrė Birutei, papasakodamas jos biografiją, išryškino santuoką su kunigaikščiu Kęstučiu, pomirtinį kunigaikštienės kultą Palangoje, kapo legendą Birutės kalne. Šalia, lenkų ir lietuvių kalbomis, išspausdino ir Silvestro Valiūno eilėraštį „Birutė“, vadindamas jį liaudies daina.

JUDELIS MARKAS (1897–1975) – pedagogas, jidiš kalbininkas, vertėjas, publicistas, visuomenės veikėjas. Gimė Palangoje, baigė Palangos progimnaziją (1911). M. Judelis į pasaulio kultūros istoriją įėjo dėl paskelbtų mokslo straipsnių, išleistų knygų, parašytos pirmosios jidiš gramatikos (1922). Svarbiausias gyvenimo darbas – 12 tomų aiškinamasis jidiš kalbos žodynas. 

JUOZAPAVIČIENĖ (BAUŽYTĖ) VALDONĖ – pedagogė, vokalistė, saviveiklininkė, chorvedė. Dirba Palangoje.

JUREVIČIUS ALBERTAS (1925–1947) – partizanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos įkūrėjas. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. 1946 m. kartu su klasės draugais – Apolinaru Grabiu ir Steponu Skersiu –  įkūrė partizanų kuopą, kuri 1946 m. tapo Palangos Narimanto kuopa. Albertas Jurevičius tapo kuopos vado pavaduotoju. Slapyvardis – Sakalas. A. Jurevičiui po mirties 1999 m. pripažintas Kario savanorio statusas. Vardas įamžintas Kretingos parapijos senųjų kapinių paminkle žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti. Užparkasių (Žiogelių) kaime iškilo akmens obeliskas Narimanto kuopos partizanų Alberto Jurevičiaus-Sakalo ir Apolinaro Grabio-Vaidilos artimųjų lėšomis ir iniciatyva.

JUREVIČIUS LAURYNAS (1880–1927) – knygnešys, žvejys. Gyveno Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. 

JUREVIČIUS VYTAUTAS (1922–2010) – pedagogas, 1914 m. birželio sukilimo dalyvis, Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Pušies" kuopos Palangoje pirmasis vadas. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje, 1940 m. baigė Palangos gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Dalyvavo 1941 m. birželio mėn. sukilime (Kaune). Studijų metais dalyvavo pogrindinės organizacijos veikloje. Dėl karo nutrūkus studijoms, 1943–1944 m. mokytojavo Skuode, o 1945–1946 m. – Palangos gimnazijoje, dėstė matematiką. Ir Skuode, ir Palangoje organizavo LLA kuopas ir joms vadovavo. 1945 m. vasario mėn. Palangoje V. Jurevičius įkūrė LLA kuopą „Pušis“. Kuopos moksleiviai palaikė ryšius su „Kardo“ partizanų būriu. Kuopai priklausė 11 moksleivių. 1990 m. Vytautas Jurevičius pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas „Kario savanorio“ medaliu, 2006 m. – Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2006 m. V. Jurevičius išrinktas Palangos miesto Metų žmogumi. 2002 m. išleista V. Jurevičiaus eilėraščių knyga „Skausmo akordai“. V. Jurevičius mirė 2010 m. balandžio 21 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JUREVIČIŪTĖ MARIJA  (1925–2010) – partizanų ryšininkė. Gimė Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje. Mokėsi Palangos gimnazijoje. Buvo partizanų „Narimanto“ kuopos ryšininke (1946–1948), slapyvardžiu „Gražuolė“. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą, rinko istorinę medžiagą apie partizanus, kovos draugus, rūpinosi jų palaidojimo vietomis. M. Jurevičiūtė mirė 2010 m. rugsėjo 16 d., palaidota Palangos miesto kapinėse.

JURGAITIS MARCIJONAS POVILAS (1855–1926) – kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas, Palangos progimnazijos kapelionas (1883–1889). Gyvendamas Palangoje, bendradarbiavo su J. Šliūpu, kuris jį rekomendavo M. Jankui kaip galintį organizuoti „Aušros“ ir kt. lietuviškų knygų gabenimą iš Klaipėdos ir Nemirsetos apylinkių į Palangą. Patikimais pagalbininkais tapo Kunigiškių kaime, netoli Palangos, gyvenę knygnešiai tėvas ir sūnūs Neimantai. Spaudinių atveždavo ir pažįstami žvejai. Kartais su knygnešiais važiuodavo ir pats M. P. Jurgaitis. Vikaraudamas Palangoje, padėjo suorganizuoti „Aušros“ redaktoriaus Jono Šliūpo pabėgimą.

JURGELIS RYTAS – dailininkas. Parodose dalyvauja nuo 1986 m., surengė 15 personalinių parodų Švedijoje, Danijoje, Latvijoje. Jo kūrinių įsigiję privatūs kolekcionieriai iš JAV, Australijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos. Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2006 m. paskirtas Lietuvos kūrėjo statusas. Yra gyvenęs ir kūręs Palangoje.

JURGUTIS ANTANAS (1895–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, kapitonas. Gimė Palangoje. Būdamas 24 metų, 1919 m. liepos 4 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Savanoris dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1928 m. A. Jurgutis apdovanotas Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais.

JURGUTIS PRANAS (1884–1981) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, medicinos felčeris, Palangos ligoninės įkūrėjas (1948), kraštotyrininkas, fotografas. P. Jurgutis gimė Palangoje, čia mokėsi progimnazijoje. 1918 m. kartu su broliu Antanu įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorius. 1948 m. rūpinosi Palangos ligoninės steigimu. 1951 m. Palangos ligoninėje pradėjo dirbti felčeriu, o nuo 1952 m. – Palangos sanitarinėje-epidemiologinėje stotyje epidemiologo padėjėju ir sanitarijos gydytojo padėjėju. 1969 m. už darbą apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos padėkomis, garbės raštais. Išėjęs į pensiją, gilinosi į Palangos istoriją. Žiniomis apie senuosius Palangos miesto namus ir jų gyventojus dalijosi su žymia kurorto kraštotyrininke E. Adikliene, kartu su ja važinėjo po aplinkinius kaimus, rinko eksponatus būsimam kraštotyros muziejui, fotografavo. P. Jurgutis mirė 1981 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

JURGUTIS ROMUALDAS – medikas (terapeutas), biomedicinos mokslų daktaras (1993). Palanga – R. Jurgučio gimtinė. Jo tėvas – medicinos felčeris Pranas Jurgutis. 1943–1954 m. R. Jurgutis mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje. R. Jurgutis – daugelio Lietuvos ir tarptautinių gydytojų organizacijų narys. 1989 m. išrinktas Klaipėdos krašto Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku ir tarybos nariu. Jis stažavosi Rusijos, Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Australijos medicinos įstaigose, dalyvaudavo tarptautinėse gydytojų konferencijose, kongresuose, skaitė pranešimus. Lietuvos ir užsienio spaudoje R. Jurgutis publikavo mokslinius straipsnius (kai kuriuos – kaip bendraautorius) medicinos klausimais. R. Jurgučiui suteiktos aukščiausios terapeuto (1973) ir hematologo (1997) kategorijos. Gydytojas apdovanotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nusipelniusio gydytojo diplomu (2005) ir nominacija už nuoširdų darbą (2008). 2014 m. pasitraukė iš aktyvios gydytojo praktikos.

JURGUTIS VLADAS RAFAELIS (1885–1966) – politikas, ekonomistas, akademikas, Lietuvos banko įkūrėjas, kunigas, finansų terminijos kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos progimnazijoje (1897–1901). Už darbą Lietuvos banke V. Jurgutis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1927), už veiklą valstybės tarnyboje – Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934). Profesoriaus V. Jurgučio atminimu ilgus metus rūpinosi jo dukterėčia Elena Venckuvienė tiek Vilniuje, tiek persikėlusi gyventi į Palangą. Ji daug prisidėjo, kad būtų išleista knyga apie profesorių V. Jurgutį, įamžintos pagrindinės vietos, kur gyveno, dirbo jos dėdė. 1997 m. Palangos 2-oji vidurinė mokykla pavadinta Vlado Jurgučio vidurine mokykla  (dabar  –  Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla). Prie namo Palangoje, kur gyveno V. Jurgutis (J. Piktuižio g. 13), atidengta paminklinė stela (skulptorius R. Midvikis, architektas E. Benetis). Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejaus proga išleistos auksinės ir vario su nikeliu lydinio 1 lito monetos su V. Jurgučio atvaizdu, įsteigtos V. Jurgučio vardinė stipendija, premija (1997).

JUŠKEVIČIUS  FELICIJONAS (1873–1899) – kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1896–1899).

JUŠKYTĖ (JUŠKEVIČIŪTĖ) JADVYGA TEOFILĖ (1869–1948) – spaudos bendradarbė, knygnešė, žymi tautinio atgimimo veikėja. Dalyvavo Palangos pirmame viešame lietuviškame spektaklyje (1899), vaidino Bekampienę.

JUZELIŪNAS JULIUS (1916–2001) – kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habil. dr. (hum. m.), menotyros dr. (1972). Poilsiaudavo Palangoje, vėliau įsigijo vilą.

K

KAIRYS STEPONAS (1879–1964) – inžinierius, politikos veikėjas, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. 1889–1894 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. S. Kairys 1921 m. dalyvavo Palangos miesto prijungimo prie Lietuvos iškilmėse. 1937 m., S. Kairiui bendradarbiaujant su tuometiniu Palangos burmistru dr. Jonu Šliūpu, imtasi Palangos miesto vandentiekio ir kanalizacijos projektų ekspertizės.

KALANTA ANTANAS (1945–2014) – Palangos senosios gimnazijos pedagogas, monetų, knygų, sporto atributikos kolekcininkas, Romo Kalantos brolis.

KANIAVA EDUARDAS – baritonas, profesorius, Lietuvos kultūros, politikos, visuomenės veikėjas, LR seimo narys (2000–2004). Nuo 1962 m. vasarojo, nuo 2005 m. gyvena Palangoje.

KARNAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ ELENA – pedagogė (lituanistė), poetė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė (2001). Nuo 1989 m. gyvena, dirba ir kuria Palangoje. E. Karnauskaitės knyga „Pasaulio krašte“ LLTI išrinkta į 2008 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o 2012 m. už šį poezijos rinkinį E. Karnauskaitei paskirta I. Simonaitytės literatūrinė premija.

KAROSAS JUOZAS (1890–1981) – kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, profesorius. 1958–1981 m. Palangoje esančioje viloje kompozitorius gyveno ir kūrė. Ant namo Birutės al. 5 atidengta memorialinė lenta J. Karosui atminti (2015).

KAUNIENĖ (RŪTYTĖ) ZUZANA (1911– ?)  – žolininkė. Gyveno Kunigiškių kaime, Palangos valsčiuje.

KAZĖNAS ZINAS (1936–2019) – fotografas. Išleido fotoalbumus apie kurortą:  „Palanga" (1978; 1985).

KAZLAUSKAS JUOZAS (1922–2001) – politikos veikėjas, pedagogas (lituanistas), ilgametis Palangos vidurinės mokyklos direktorius. Kurorte J. Kazlauskas pradėjo dirbti vidurinės mokyklos pastate dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje, tuo pat metu rūpinosi naujosios vidurinės mokyklos statyba Jūratės gatvėje. 1961 m. Palangos mokinių ir mokytojų bendruomenė ėmė mokytis ir dirbti naujoje mokykloje. Direktoriui vadovaujant šiai įstaigai, pastatytas priestatas (koncertų salė) ir šalia mokyklos – bendrabutis moksleiviams. J. Kazlauskas apdovanotas TSRS švietimo pirmūno ženklu, Darbo veterano medaliu, LTSR Švietimo ministerijos garbės raštais.

KELERTIENĖ PALMIRA – astrologė, baigė Palangos vidurinę mokyklą.

KENTRA JONAS (1869–1942) – teisininkas (notaras). Gimė Palangoje, mokėsi Palangos progimnazijoje. Iki pirmojo Pasaulinio karo gyveno Palangoje, dirbo notaru.

KEPENIS DAINIUS – visuomenės veikėjas, sportininkas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas (1990–2016), Sveikatos sąjungos prezidentas. 1982–1987 m. užėmė Palangos miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas. Įgyvendino nemažai projektų: Palangos dviračių takas, „Lino“ ir „Jūratės“ baseinai, teniso kortai, bėgimo klubas. Tai vienas ryškesnių miestui periodų, kada ypatingai pagerinta sveikatingumo, sporto infrastruktūra. 

KERNAGIS VYTAUTAS (1951–2008) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas, aktorius. Dažnai koncertuodavo, vasaromis gyvendavo Palangoje.

KETURAKIS žr. VILKUTAITIS JUOZAS

KIAULEIKIS LEONAS (1927–2009) –  publicistas, žurnalistas, kolekcininkas. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos gimnazijoje. Parašė knygą apie gimtąjį kurortą – „Palanga" (1957, 1961). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

KIRSTUKAS REMIGIJUS ALVYDAS – gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 1970 m. gyvena Palangoje. Palangos miesto meras (2005–2008).

KIŠONAITĖ-AUŽELIENĖ SIGITA (1948–2015) – dailininkė (grafikė). Dailininkų sąjungos narė (1984). Nuo 1974 m. gyveno ir kūrė Palangoje, dalyvavo bendrose vietinėse, respublikinėse, sąjunginėse dailės parodose. Personalines parodas surengė Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Palangoje. S. Kišonaitė-Auželienė Lietuvoje daugiau žinoma kaip vaikų knygų iliustratorė. Grafikė mirė 2015 m., palaidota Palangos miesto kapinėse.

KNABIKAITĖ-ZABULIONIENĖ BRONISLAVA (1872– ? ) – knygnešė, lietuvybės propaguotoja, gyveno Palangoje nuo 1919 m. Išleido: „Vadovėlis po Palangą ir jos apylinkę" (1922), pirmąjį Palangoje lietuvišką laikraštį „Palangos žvejys" (1919).

KONČIUS ALGIRDAS NORBERTAS (1915–2006) – mokslininkas, miškininkas, visuomenės veikėjas, I. Končiaus sūnus. Vaikystę praleido tėvų namuose Palangoje.

KONČIUS  IGNAS (1886–1975) – etnografas, fizikas, muziejų steigėjas, profesorius. 1899–1903 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. Nuo 1913 m. įsidarbino joje mokytoju, paskirtas fizikos kabineto vedėju. I. Končius – pirmasis lietuvis mokytojas, paskirtas dirbti Palangos gimnazijoje. Darbus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. I. Končius daug rašė ir skelbė savo darbus tiek periodikoje, tiek atskiromis knygomis. Jis parašė studiją „Palangos kraštas“ (su V. Ruokiu, 1925). 

KUČINSKAS  EDMUNDAS – kultūros, politikos, visuomenės veikėjas, estrados dainininkas. Mokėsi Palangos 1-ojoje vidurinėje (dabar – Palangos senoji gimnazija), Palangos muzikos mokykloje (dabar – Palangos Stasio Vainiūno Meno mokykla) akordeono klasėje.

KUIZINAS STANISLOVAS (1881–1943) – knygnešys, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, provizorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje, dalyvavo Palangoje vykusiame pirmajame lietuviškame  viešame spektaklyje, sukūrė piemenuko rolę (1899).

KULNYTĖ BIRUTĖ – muziejininkė, kultūros istorikė, etnologė. Gyveno, mokėsi Palangoje. Už darbus įvertinta: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999), Latvijos Pripažinimo kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (2008), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2009), valstybine Jono Basanavičiaus premija (2009), I laipsnio ženklu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2010), LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014).

KUNDROTAS VIDAS – ekonomistas, auditorius, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1972).

KUSAS VYTAUTAS – dailininkas, poetas, pedagogas, fotografas. Mokėsi Palangos 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Palangos senoji gimnazija). 1971–1988 m. dirbo mokytoju Palangos 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1972 m. Palangoje atidaryta pirmoji jo personalinė tapybos darbų paroda. Tapybos parodos pristatytos Rusijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Prancūzijoje. V. Kuso darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai, privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai. V. Kusas – ilgiausio miniatiūrinio paveikslo, įregistruoto Lietuvos rekordų knygoje 2003 m., autorius. 2009 m., minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, V. Kusas pristatė autorinę parodą „Tūkstantis viename“, kurioje buvo eksponuoja tūkstantis darbų, sukurtų per vienerius metus. Ši paroda įregistruota Lietuvos rekordų knygoje. Dailininkui priklauso ir mažiausios knygos Lietuvoje (2011), ir vienu metu keliuose miestuose pristatytų tapybos parodų rekordai (2013). 2009 m. V. Kusas atidarė privatų suvenyrinių Šunų muziejų. Yra išleidęs poezijos knygų. Menininkas gyvena ir kuria Palangoje.

KUSAS VLADAS – biofizikas, medikas, mokslininkas, medicinos mokslų daktaras. V. Kusas gimė Palangoje. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1954–1965).

KVIKLYS RIMANTAS ANTANAS (1932–2016) – miškininkas, visuomenės, politikos, kultūros veikėjas, literatas, spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis. R. Kviklio pastangomis Šventosios girininkijoje pasodinta šimtai hektarų želdinių, miškas pritaikytas žmonių rekreaciniam poilsiui – įrengtas „Takas dideliems ir mažiems“, Monciškėse atidaryta paraplegikams skirta poilsiavietė, peraugusi į Paraplegikų landšafto terapijos centrą, įruoštos žaidimų aikštelės, nutiestas dviračių takas ir kita. Girininkas saugojo pajūrio miškus, kovojo, kad pajūryje būtų pristabdyta jų privatizacija. R. Kviklys buvo aktyvus visuomenininkas: Palangos miesto tarybos (1978–1989), Kretingos rajono tarybos (2004–2007) narys; Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų tarybos, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo, Lietuvos Krantų  mokslinių technologijų asociacijos valdybos narys. R. Kviklys mirė 2016 m., palaidotas Šventosios kapinėse.

L

LARSSON LARS THOMAS  (LARSAS TOMAS LARSONAS) – Palangos miesto partnerio Simrishamno (Švedija) pedagogas, užsiima labdaringa veikla. 2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos respublikai ir Palangos miestui Švedijos piliečiui Tomui Larsonui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

LAUCEVIČIUS LIUBOMIRAS – teatro, kino ir televizijos aktorius. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, lankė mokyklos dramos būrelį, kuriam vadovavo mokytoja Genovaitė Čeporienė. Aktorius už vaidybą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2000), Auksiniu scenos kryžiumi (2004, 2016), Lietuvos Respublikos kultūros ir meno premija (2011), Fortūnos statulėle (1998, 2004, 2016).

LAUČYS VYTAUTAS (1951–2018) – Palangos vidurinės mokyklos absolventas (1969), chemijos mokslų daktaras, sukūręs nukleino rūgščių apykaitos fermentų gamybos technologiją. 1981 m., kartu su kitais, jam  paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija. 

LĖBARTAS JURGIS  (1879–1944) – visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, 1923 m. sukilimo dalyvis. Jis – vienas aktyviausių lietuvininkų, siekęs sujungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvas į vieną bendrą, nepriklausomą valstybę. Nuo 1939 m. gyveno Palangoje.

LĖCKAS ALGIMANTAS (1934–2009) – architektas. Palangoje suprojektavo poilsio namus „Žilvinas" (1969), „Linas" (1975), „Goda" (1985), plaukimo baseinų kompleksą Vanagupėje (1984) ir kt.

LIACHOVIČIUS JŪRATIS VIKTORAS (1946–2017) – istorikas, pedagogas (istorikas), muziejininkas, kolekcininkas, povandeninio kultūros paveldo tyrimų ekspedicijų vadovas (2003–2014), Palangos kurorto muziejaus direktorius (2014–2017). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

LIEBUS  ANDRIEJUS (1908–1986) – stalius, medžio drožybos meistras, tautodailininkas. Palangos bažnyčiai pagamino maldos suolus. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

LIGNORAS (LIGNARSKIS) PETRAS (1867–1952) – knygnešys. Gimė Palangoje, dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus liokajumi. Petras Lignoras vieną, du kartus per savaitę vykdavo grafo pavedimu į Tilžę. Naudodamasis galimybe pereiti valstybių sieną, slapčia pradėjo pergabenti lietuviškas knygas, laikraščius Palangon. Pasitaikydavo finansinių ir moralinių nuostolių. Daug knygų paslėpta Birutės miško kadagynuose, o atėjus pasiimti – ne visada atrasta. Daug kartų Petras buvo suimtas ir pasodintas. P. Lignoras galėjo šiek tiek piktnaudžiauti padėtimi, nes jo tėvas dirbo muitinės prižiūrėtoju, pažinojo visus viršininkus. Nuo 1895 m. prasidėjo knygnešio persekiojimas. Sykį pagautas, išsisuko su 300 rublių užstatu, tačiau valdžios įsakymu jam nurodyta išsikelti nuo sienos už 30 mylių. Liokajui šįkart pagelbėjo grafas Feliksas Tiškevičius. Pavaldinį jis išsiuntė pas brolį į Kasčiukiškes netoli Vilniaus. Ten Petras Lignoras ne tik dirbo pavestus darbus, bet ir toliau palaikė ryšius su knygų platintojais. Arešto išvengė, tačiau į tėviškę nebegrįžo. 

LIKŠA GINTAUTAS (1943–2009) – architektas. Gyveno Palangoje (nuo 1979), suprojektavo daug pastatų: Šiaulių „Tauro“ poilsio namus ir viešbutį „Žydroji liepsna“ (1983), pradinę mokyklą (anksčiau – Pionierių namai) (1985, su architekte I. Likšiene), AB „Komprojektas“ gamybinį pastatą su bendrabučiu (1988), „Eltos“ poilsio namus (1988), viešbutį „Du broliai“ Kretingos gatvėje (1990, su architekte I. Likšiene), mokesčių inspekcijos pastatą (1997), evangelikų-liuteronų bažnyčią (2005), Vilniaus kuro aparatūros gamyklos poilsio namus „Atgiris“, „Šachmatinės“ J. Basanavičiaus g. rekonstrukciją (1997, su architekte I. Likšiene), stogastulpį ant Birutės kalno (pastatymo architektas, 2009). G. Likša mirė 2009 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse. 2009 m. architektai G. Likša (po mirties) ir I. Likšienė apdovanoti A. Zavišos paramos ir labdaros fondo prizu „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“.

LIKŠAITĖ INGA – menininkė, tekstilininkė, Dailininkų sąjungos narė. Baigė Palangos 3-iąją vidurinę mokyklą. Palangoje yra surengusi personalinių tekstilės parodų.

LIKŠIENĖ IRENA – architektė. Nuo 1979 m. gyvena Palangoje. Palangoje suprojektavo: vaikų muzikos mokyklą (Gintaro-Maironio gatvių sankryža, 1981), pradinę mokyklą (buvę Pionierių namai) ( 1986, su architektu G. Likša), viešbutį „Šilas“ (Maironio g., 1987), viešbutį „Tenisas“ (1987), blokuotą 11 butų gyvenamąjį namą Vanagupėje (1997), viešbutį „Žydroji liepsna“ (1997), „Šachmatinės“ rekonstrukciją (1997, su architektu G. Likša), viešbutį „Du broliai“ Kretingos g. (1990, su architektu G. Likša), 2-osios vidurinės mokyklos priestatą (dabar – V. Jurgučio pagrindinė mokykla, su architektu G. Likša)

LITVAITIS VITALIUS BERNARDAS – inžinierius, kultūros ir visuomenės veikėjas, ilgametis SPUAB „Palangos vandenys“ vadovas, kurortinio sezono atidarymo švenčių organizacinio komiteto narys (1969–2000), Lietuvos dailininkų sąjungos narių kasmetinių plenerų Palangoje organizatorius (1984–2000), vienas iš kurorte rengiamo ir tradicija tapusio „Palangos dienų“ renginio, apimančio dvi Palangai svarbias istorines datas, iniciatorių. V. B. Litvaitis rūpinosi skulptūros  „Laiminantis Kristus“ atstatymu (1993), yra vienas iš Palangos skulptūrų parko įkūrėjų, jo iniciatyva skautų akmuo sugrįžo į buvusią vietą, pastatytas bronzinis dr. J. Basanavičiaus biustas (2002, skulptorius J. Zikaras). Iš viso V. B. Litvaitis rūpinosi 13 skulptūrų Palangos viešose erdvėse pastatymu. V. B. Litvaitis apdovanotas VLŪPP (Maskva) bronzos ir sidabro medaliais, jam suteikti Lietuvos nusipelniusio komunalinio ūkio darbuotojo (1987) ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos garbės nario (2001) vardai, įteiktas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos Garbės ženklas (2010). Palangos miesto laikraščiuose V. B. Litvaitis rašo kurorto kultūros, istorijos temomis, surinko kraštotyrinės medžiagos apie svarbius miesto istorijai žmones, parašė Palangos miesto vandentvarkos ūkio raidos istoriją „Šimtmečio istorija“ (2008, su L. Peleckiu-Kaktavičiumi), skirtą Palangos vandens tiekimo 100 metų sukakčiai, atsiminimų knygą „Esu toks, koks esu“ (2015). Jo knygą išleido Palangos viešoji biblioteka. 2015 m.  kovo 26 d. Palangos miesto savivaldybės  tarybos sprendimu už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai, aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę, Vitaliui Bernardui Litvaičiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

LITVAITYTĖ IEVA – menininkė, dailės ir technologijų pedagogė, Palangos kūrybinės grupės „Mostas" narė. Gimė, dirba ir kuria Palangoje.

LOUIS NOЁL HUBERT (1839–1925) – prancūzų skulptorius, medalių kūrėjas. Jo skulptūra „Rebeka“ puošia Palangos parką nuo 1983 m. Skulptūra atvežta iš Vilkėno dvaro (Šilutės r.), kur ji stovėjo nuo 1913 m.

LUKAITIS ANTANAS – knygnešys. Gyveno Palangoje. Buvo knygnešio Antano Neimanto artimiausias bendradarbis.

LUKAUSKYTĖ AUDRA (1943–2010) – kultūros ir visuomenės veikėja, bibliotekininkė, spaudos bendradarbė, kultūros renginių, parodų organizatorė, kraštotyrininkė, ekskursijų vadovė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1960), dirbo Palangos miesto bibliotekos vedėja (1974–1981), vėliau – viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja (1988–2010). A. Lukauskytė rašė renginių, koncertų, parodų, vasaros atidarymo švenčių scenarijus, vesdavo renginius. Jai tekdavo organizuoti iškilmingus renginius, ceremonijas, konferencijas, nusipelniusių palangiškių jubiliejus, lydėti palangiškių kultūros darbuotojų delegacijas į kitus miestus, pristatyti parodas. Ilgus metus ji buvo kurorto sezono atidarymo švenčių koordinatorė, skaitė pranešimus konferencijose, pristatydavo personalijas Garbės piliečio vardui suteikti. A. Lukauskytė miesto laikraštyje „Vakarinė Palanga“ spausdino straipsnių ciklą „Palangos vardai“, įvairius straipsnius kraštotyros temomis, turėjo daug visuomeninių pareigų: darbavosi kultūros darbuotojų profsąjungoje, kultūros rėmimo fonde ir kt. 2010 m. A. Lukauskytė mirė, palaidota Palangos miesto kapinėse. Palangos viešoji biblioteka parengė ir 2011 m. išleido knygą „Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija".

LUKOČIŪTĖ-KHAIMOVICH ANŽELA – dailininkė (tapytoja, grafikė). Gimė Palangoje, gyvena JAV.

LVOVAS VADIMAS (1906–1944) – Palangos ir Šventosios vyriausias inžinierius (architektas) (1938–1940). Jis buvo pirmasis oficialus Palangos miesto architektas. V. Lvovas suprojektavo verslininko Gabrieliaus Milašiaus medžiotojų namelį J. Simpsono g., G. Milašiaus kino teatrą (dabar – „Ramybės“ klubas), vilą „Šilelis“ Kęstučio g. 2 a, medinę atvirą vasaros estradą, mūrinę autobusų stotį su viešbučiu ir kavine (2010 m. Palangos autobusų stoties pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą), paštą, gyvenamąjį namą Vytauto g. 57 (su prekybinėmis patalpomis), išplėtė Turgaus aikštę ir kt. Jam prižiūrint, buvo statomas Šventosios uostas. 1938 m. gegužės mėn. Palangą nusiaubė didžiulis gaisras. Po gaisro jis žymiai pakoregavo ankstesnius miesto plėtros planus, parengdamas generalinį miesto planą, projektą gatvių tinklui išplėsti. Architektas paruošė apie dvidešimt Palangos pastatų bei miesto erdvių projektų.

M

MACIENĖ VILIJA – Palangos gintaro muziejaus vedėja (nuo 1998), spaudos bendradarbė.

MACIUS ALFREDAS – estrados dainininkas. Jo gimtinė – Palanga.  A. Macius mokėsi Palangos vidurinėje (1950–1963), vėliau – vakarinėje mokyklose, Palangos muzikos mokykloje (1958–1962). Palangoje jaunieji muzikantai įkūrė grupę. V. Malinauskas grojo akordeonu, S. Povilaitis – kontrabosu, A. Macius – klarnetu. Vasaromis grupė grojo Palangos šokių aikštelėje, su pasisekimu koncertavo restorane „Vasara“. Dainininkas įrašė daugiau negu 100 dainų. Solistas dainuodavo tik „gyvai“, pritariant orkestrui, su laidiniu mikrofonu.

MACIUS EUGENIJUS – operatorius, režisierius-operatorius, fotografas. Jo gimtinė – Palanga. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1958). E. Macius – Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kaip operatorius jis nufilmavo daugiau nei 80 dokumentinių, informacinių, mokslo populiarinimo, reklaminių filmų, apie 5 tūkstančius siužetų ir laidų kino žurnalams „Tarybų Lietuva“, „Lietuvos pionierius“  bei Lietuvos televizijai. 15 filmų apie Klaipėdos miesto jūrines įmones jis sukūrė kaip autorius-operatorius. E. Macius apdovanotas visasąjunginiais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais, Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos ir sidabro medaliais. 2012 m. E. Macius apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

MAČYS JUOZAS (1896–1966) – Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavęs nepriklausomybės kovose su lenkais, Birželio sukilimo dalyvis. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, suteikti įvairūs laipsniai: pėstininko leitenanto (1920), leitenanto (1923), vyr. karininko (1928), vyr. leitenanto (1931), kapitono (1936). Už nuopelnus Juozas Mačys apdovanotas Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliais ir DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu. Mirė 1966 m. rugsėjo 17 d. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MAIRONIS (1862–1932) – kunigas, profesorius, poetas. Dažnai poilsiaudavo ir kurdavo Palangoje. Parašė eilėraštį „Nuo Birutės kalno“, baladę „Jūratė ir Kastytis“ ir kt. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

MALECKIENĖ (PAKUTINSKAITĖ) STANISLAVA DARIJA – dailininkė (grafikė), priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai. Gyvena Palangoje.

MALINAUSKAS VIKTORAS – estrados dainininkas. Nuo 1957 m. apsigyveno su tėvais Palangoje, čia mokėsi vidurinėje mokykloje, vaikų muzikos mokykloje baigė akordeono klasę. Palangiškiai Viktoras Malinauskas, Stasys Povilaitis, Alfredas Macius susibūrė į estradinį ansamblį. Stasys grojo kontrabosu ir dainavo, Alfredas grojo klarnetu, Viktoras – akordeonu. V. Malinauskas – žinomas Lietuvos estrados dainininkas.

MARDOSAS LAIMUTIS LEONAS – dailininkas, architektas. Palangos vyriausias architektas (1977–1988). Suprojektuota Palangoje: Palangos miesto generalinis planas (1987), Palangos centrinės dalies detaliojo plano projektas (1980, su architektu J. Vaškevičiumi ir kitais), gyvenamasis namas su kavine „Monika“ (1990), parduotuvė su kavine ir viešbučiu „Du broliai“ (1991), Šiaulių banko rekonstrukcija (1994). L. L. Mardosas prisidėjo, Palangoje įkuriant Skulptūrų parkelį. Architektas rūpinosi, kad Palangoje būtų saugoma gamta, išliktų senosios vilos. 2005 m. A. Zavišos fondo nominacijos „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ laureatu tapo ilgametis Palangos vyriausiasis architektas L. L. Mardosas. 2013 m. L. L. Mardosui už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas auksinis architektūros riterio ordinas.

MARTINAITIS PRANAS (1898–1972) – botanikas, sodininkas, pirmasis Palangos botanikos parko direktorius (1960–1961). Nuo 1955 m. apsigyveno Palangoje, dirbo Palangos miesto apželdinimo cecho vedėju, nuo 1960 m. – Palangos parko direktoriumi. Dirbdamas Palangos botanikos parke, atlikdavo mokslinius tyrinėjimus, tik jų neskelbė. Kartu su kitais Lietuvos dendrologais sudarė Palangos parko medžių ir krūmų sąrašą lietuviškais ir lotyniškais pavadinimais, medžius pažymėjo jų pavadinimų lentelėmis. Aprašė medžius ir krūmus, įveistus parke 1956–1961 m., sudarė Palangai būdingų augalų sąrašą. Sodininkas domėjosi jurginų, rožių auginimu, parengė darbų apie rožes, jurginus, spygliuočius medžius ir kt. 1961 m. lapkričio 27 d. išėjo į pensiją, bet aktyviai bendradarbiavo spaudoje, spausdino straipsnius žurnale „Mūsų sodai“, užrašė, kas per gyvenimą buvo nuveikta. Buvo pakviestas dirbti vyriausiuoju agronomu į Žemės ūkio ministerijos Sodininkystės ir bitininkystės skyrių. P. Martinaitis mirė 1972 m. lapkričio 25 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MARTINKUS BRONIUS – inžinierius, politikos ir visuomenės veikėjas. Palangos miesto tarybos deputatas, Palangos miesto tarybos pirmininkas (1990–1995). Gimė Palangoje.

MAŽEIKIENĖ ELENA žr. KARNAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ ELENA

MEŠKYS JUOZAS  (1955–2005) – dailininkas, fotografas. Gimė, mokėsi, gyveno ir kūrė Palangoje. Nuo 1980 m. dailininkas dalyvavo fotografijos ir tapybos parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1988 m. surengė pirmąją autorinę fotografijos ir tapybos parodą Klaipėdoje, o 1990 m. – antrąją personalinę fotografijos parodą Vilniaus parodų rūmuose. J. Meškys aktyviai dalyvavo, steigiant Palangos kūrybinę grupę „Mostas“ ir jai vadovavo (2001–2003). Dailininko paveiksle pavaizduoti skrendantys kirai 1993 m. tapo „Mosto“ kūrybine emblema. J. Meškys mirė 2005 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MICKEVIČIUS ADOMAS (1798–1855) – lenkų poetas. Palangoje lankėsi 1824 m. vasarą. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

MIČIŪNAS PETRAS (1908–1969) – visuomenės veikėjas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, Palangos Vykdomojo komiteto pirmininkas (1959–1969). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

MIDVIKIS REGIMANTAS – skulptorius. Jo darbai Palangoje: paminklas pirmajam viešam lietuviškam spektakliui (1989), paminklinės stelos B. Dvarionui (2004), V. Jurgučiui (1997), E. Balsiui (1989).

MIEŽINIENĖ (LIACHOVIČIŪTĖ) ALA SABINA – bibliotekininkė, humanitarinių mokslų daktarė (1993). Palangoje baigė vidurinę mokyklą.

MIKALKĖNAS RIMANTAS ANTANAS – inžinierius, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Palangos meras (1990–1993), Palangos miesto tarybos deputatas (1990–1995), nuo 2007 m. Palangos savivaldybės tarybos narys.

MIKLOVAS JUOZAPAS (1919–1991) – kunigas. Palangos bažnyčios altarista su vikaro teisėmis (1978–1985), Palangos bažnyčios klebonas (1985–1991).  Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

MYKOLAITIS-PUTINAS VINCAS (1893–1967) – rašytojas. Ilsėjosi ir kūrė Palangoje. Ateitininkų konferencijos metu Palangoje suvaidinta V. Mykolaičio-Putino misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (1927).

MILINIS VIRGINIJUS – pedagogas, „Grubiojo“ teatro Palangoje įkūrėjas ir režisierius.

MINGILAITĖ-UOGINTIENĖ BRONĖ (1919–1983) – dailininkė tapytoja, dėstytoja. Palangoje turėjo dirbtuves, kuriose vasaromis tapydavo.

MONCEVIČIENĖ LENDRŪNA – pedagogė, dailininkė, Palangos S. Vainiūno meno mokyklos dailės skyriaus vedėja.

MONČYS (MONCEVIČIUS) VYTAUTAS (1950–2016) – architektas, dailininkas (tapytojas). Gyveno, dirbo ir kūrė Palangoje.

MONČIENĖ (AUŽELYTĖ) LIUCIJA – pedagogė (fizikė). Gimė Palangoje, čia baigė vidurinę mokyklą (1977). Dirba Palangoje (nuo 1984 m.)

MONČYS ANTANAS (1921–1993) – skulptorius. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Paryžiuje. Palangai padovanojo 58 darbus (1992). Palangoje veikia Antano Mončio namai-muziejus.

MONGIRDAS VLADISLOVAS (1877–1960) – medikas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio metu Palangoje (1899) vaidino Bekampį.

MONGIRDAITĖ PAULINA (1865–1924) – fotografė. Pirmoji Palangos fotografė. Parengė fotografijų albumą „Kretynga“ (1890), daug atvirukų su Palangos vaizdais. Gyveno Palangoje. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

MUKAITĖ LORETA žr. SUNGAILIENĖ LORETA

MUKIENĖ DANUTĖ – žurnalistė, knygų, periodinių ir elektroninių leidinių leidėja, daugelio publikacijų autorė, žemaitiško laikraščio „A mon sakaa?," žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė. Kurį laiką (1990–1995) gyveno ir dirbo Palangoje.

N

NAGEVIČIUS (NAGIUS) VLADAS (1881[1880]–1954) – karo gydytojas, generolas, archeologas, muziejininkas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1893–1896).

NARMONTAS  VYTAUTAS (1953–1998) – tautodailininkas (tapytojas), augo Palangoje.

NASTOPKA KONRADAS – medikas, Rytų medicinos specialistas, refleksoterapeutas. Gyvena Palangoje.

NEIMANTAS ANTANAS (tėvas) (1839–1917) – ūkininkas, knygnešys.

NEIMANTAS ANTANAS (sūnus) (1869–1934) – ūkininkas, knygnešys.

NĖRIS SALOMĖJA (1904–1945) – poetė. Dažnai vasaromis lankydavosi Palangoje, ilsėdavosi, kurdavo. Dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kursuose Palangoje (1939). Jūrai, Palangai S. Nėris skyrė daug posmų.

NORMANTAS  BOLESLOVAS (1911–2004) – pedagogas (muzikos mokytojas), chorvedys. Nuo 1958 m. gyveno Palangoje, dirbo muzikos mokytoju Palangos vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. Paskirtas Palangos miesto kultūros skyriaus vedėju (1960–1962), vadovavo Palangos vaikų muzikos mokyklai (1963–1966). B. Normantas organizavo Palangos miesto ir Kretingos rajono dainų šventes, buvo jų vyr. dirigentas. Vyresniame amžiuje pats tapo choristu – įsiliejo į Palangos „Bočių“ gretas, dainavo bažnytiniame, Palangos vyrų choruose, buvo bendrijos „Bočiai“ pirmininku, vėliau – tarybos nariu. B. Normantas – nusipelnęs LTSR mokytojas (1965), apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu (1955) ir medaliais. B. Normantas mirė 2004 m. rugpjūčio 22 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

O

OMILANOWSKA MAŁGORZATA (OMILANOVSKA MALGORŽATA) – Lenkijos mokslininkė, kultūros istorikė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Palangos miesto garbės pilietė (2016). Profesorė parašė ir paskelbė monografiją lenkų kalba: „Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczow“ (2011). Ši knyga išversta į lietuvių kalbą: „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (2014). M. Omilanovska Lietuvos dailės muziejaus metraštyje (t. 9, 2007) publikavo straipsnį „Franzo Schwechteno, Édouardo André ir Stanisławo Witkiewicziaus projektai Palangoje“. Jame pirmą kartą buvo paskelbti vokiečių architekto F. Schwechteno Palangos rūmų statybos brėžiniai. Jie pasitarnavo, atkuriant autentišką Palangos grafų Tiškevičių rūmų (dabar – Gintaro muziejus) struktūrą. Palangoje M. Omilanovska lankėsi 2015 m., kai po restauracijos buvo atidarytas atnaujintas Palangos gintaro muziejus. 2016 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už Palangos miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla mokslo, kultūros srityse bei ypatingus nuopelnus Palangos miestui profesorei, habilituotai daktarei Malgoržatai Omilanovskai suteiktas Palangos miesto garbės pilietės vardas. 2018 m. rugsėjo 15 d. per iškilmingą ceremoniją, vykusią kurhauze, M. Omilanovskai įteiktos Palangos miesto garbės pilietės regalijos. 

OŠKINIS BRONIUS (1913–1985) – sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius, sklandymo pradininkas Lietuvoje, pirmasis Palangos gintaro muziejaus vedėjas (1963–1967). Nuo 1962 m. gyveno Palangoje. Jis dirbo Palangos statybos valdybos darbų vykdytoju, vėliau – dailininkų kūrybos namų, kurie buvo įkurti grafų Tiškevičių rūmuose, direktoriumi. Kai rūmuose buvo įkurtas Gintaro muziejus (1963), B. Oškinis tapo pirmuoju jo vedėju. Šiose pareigose jis dirbo iki 1967 metų. Jo iniciatyva Palangoje buvo įkurtas aerodromas, iš kurio kildavo sklandytuvai. Pirmąjį dviejų plyšių sklandytuvą B. Oškinis pradėjo statyti Palangoje. Talkon kviesdavo Palangos aviamodeliuotojus, dirbdavo ESAG gamybinėje laboratorijoje Palangoje. Jo iniciatyva Palangos parke pastatyta K. Petrikaitės-Tulienės bareljefas „Tau, Birute“. Žymus sklandytuvų konstruktorius  ir sklandytojas  B. Oškinis mirė 1985 m. balandžio 7 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse. Palangoje jo vardu pavadinta gatvė.

OŠKINYTĖ DOVILĖ – dailininkė, dailės pedagogė, Palangos kūrybinės grupės „Mostas" narė. 1970 m. D. Oškinytė baigė Palangos 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Senoji gimnazija). Menininkė dalyvauja rengiamose parodose, pleneruose, tarptautiniuose mažosios grafikos, ekslibrisų konkursuose, tarptautiniame plenere „Menas vienija tautas“ (Jūrmala, 2005, 2010). Vasaromis su kolegėmis Lietuvos moksleiviams organizavo jaunųjų kūrėjų plenerus „Senoji Palanga“ (2005, 2006, 2007, 2008, 2009).

OŠKINYTĖ-EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA – dailininkė (grafikė), Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 1978 m.), suteiktas Meno kūrėjos statusas (2005), Palangos garbės pilietė (2016), Palangos kūrybinės grupės „Mostas" narė. Nuo 1965 m. gyvena ir kuria Palangoje. Nuo 1967 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. G. Oškinytė-Eimanavičienė sukūrė skulptūras: „Interliudija“ (1985); stelą parko įkūrėjui E. Andrė atminti (2007); keletą skulptūrų iš medžio. Gilinosi į heraldikos specifiką – atkūrė Palangos herbą. Daugeliui miesto įstaigų ir organizacijų menininkė sukūrė logotipus. Paskelbus Palangą kultūros sostine, sukūrė ženklą „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“. Palangos botanikos parko šimtmečiui sukūrė pašto ženklą, kalendorių, suvenyrinį leidinį „Birutės daina“, taip pat kvietimus ir plakatus kitoms svarbioms miestui progoms. Pagal dailininkės G. Oškinytės piešinius ant Birutės kalno atkurtas stogastulpis 1863 m. sukilimo dalyviams atminti. Dailininkė daugeliui palangiškių sukūrė ekslibrisus, nupiešė Palangos miesto planą, skirtą interjerui (1977). Dailininkė iliustravo knygas (E. Karnauskaitė „Iš smilčių“, „Užpustomi“ ir kt.), sukūrė viršelius Palangos viešosios bibliotekos išleistoms knygoms: „Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija“, „Palangos viešoji biblioteka laiko tėkmėje“. 2013 m. Palangos viešoji biblioteka išleido dailininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės piešinių albumą, skirtą jos tėvo, sklandymo Lietuvoje pradininko, aviacijos konstruktoriaus Broniaus Oškinio 100-osioms gimimo metinėms. 2016 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto savivaldybės taryba už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant  bendruomenės kultūrinę gerovę,  dailininkei Gražinai Oškinytei-Eimanavičienei suteikė Palangos miesto garbės pilietės vardą. Palangos miesto garbės pilietės regalijos grafikei iškilmingai įteiktos 2017 m. balandžio 4 d. Palangos dienų metu.

P

PAKUTINSKAS ANTANAS FELIKSAS (1942–2016) – menininkas, gintaro apdirbimo meistras, Palangos savivaldybės tarybos narys (1990–1995). F. Pakutinskas su I. Pakutinskiene 1971 m. Palangos gintaro muziejuje eksponavo­ apie 80 įvairios paskirties papuošalų. Iš viso gintaro meistrai surengė 17 autorinių parodų Vilniuje, Palangoje, Kretingoje, Biržuose, Maskvoje. Jų kūrinius galėta išvysti Anglijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Jordanijoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Gintaro dirbiniai eksponuoti EXPO parodose Kanadoje (1967) ir Japonijoje (1991). F. Pakutinskas gilinosi į baltų archeologinius papuošalus.

PAKUTINSKIENĖ IRENA – menininkė, gintaro apdirbimo meistrė. Palangoje gyvena nuo 1959 m. Kartu su vyru F. Pakutinsku 1971 m. Palangos gintaro muziejuje eksponavo juvelyrinius dirbinius iš gintaro.

PALAITIS  RAIMUNDAS – verslininkas, valstybės ir politikos veikėjas, Palangos miesto meras (2000), Seimo narys (2000–2004; 2004–2008), Vidaus reikalų ministras (2008–2012). Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1975), dirbo Palangoje (1981–2000). 

PAULAUSKAS ALFREDAS (1928–2013) – inžinierius architektas, Palangos vyriausiasis architektas (1957–1963). Pagal A. Paulausko projektus nutiestos naujos gatvės, sutvarkyti ir apšviesti parko takai, įrengti skverai su R. Antinio skulptūromis „Jūratė ir Kastytis“, „Eglė – žalčių karalienė“. Architekto interesai apėmė Vytauto, Jūratės, J. Basanavičiaus gatvių rekonstrukcijos ir aplinkos planavimo bei tvarkymo darbus (1954–1960), individualių namų, daugiabučių, gėlių, ledų paviljonų projektavimą, centrinės Palangos miesto aikštės-skvero Vytauto gatvėje (1958), skvero prie Jūratės gatvės  (1958), Jūratės ir Kastyčio skvero projektus (1958) ir kt. Iš viso A. Paulauskas Lietuvoje parengė 98 visuomeninės, kultūrinės paskirties pastatų, individualių gyvenamųjų namų, teritorijų planavimo ir aplinkos tvarkymo projektus. Tarp žymiųjų projektų įtraukti ir Palangos kurorto pradiniai urbanistiniai pagrindai, kurorto estetinio architektūrinio įvaizdžio formavimas, pagrindinių gatvių, skverų, kvartalų, pastatų rekonstrukcija, mažosios formos gatvių, paplūdimio dizainas. Už kūrybos nuopelnus architektas A. Paulauskas 1984 m. įvertintas SSRS Ministrų Tarybos premija, 1988 – kaip nusipelnęs architektas. 1998 m. apdovanotas Architektūros Riterio ordinu. 2009 m. „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“ jam suteiktas A. Zavišos paramos ir labdaros fondo apdovanojimas.

PAULAUSKAS FELIKSAS (1879–1952) – knygnešys, pirmasis Palangos valsčiaus viršaitis (1921–1939).

PAULAUSKAS STEPONAS (1877–1965) – pirmasis šaulių vadas Palangoje, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, visuomenininkas. 1921 m. S. Paulauskas apsigyveno Palangoje, dirbo siuvėju, įkūrė šaulių būrį, tapo pirmuoju būrio vadu. 1923 m. sausį, vaduojant Klaipėdos kraštą, S. Paulauskas vadovavo Palangos šauliams-savanoriams. 1921 m. Palangoje subūrė saviveiklos mėgėjus. Jiems vadovavo iki 1924 m. 1940 m. pasitraukė į Kauną, grįžo 1959 m. S. Paulauskas mirė 1965 m. rugsėjo 25 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

PAULIKAS ROMAS – dailininkas (tapytojas marinistas), Palangos kūrybinės grupės „Mostas" narys. Dailininkas Palangoje gyvena ir kuria nuo 1983 m. Rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje. Autorinės parodos vyko Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Daugelis dailininko tapybos darbų, patekę į privačias kolekcijas, pasklido po visą pasaulį – jų yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Suomijoje, Australijoje, JAV, Baltarusijoje, Kazachstane.

PEČIUKEVIČIENĖ (BALČIŪNAITĖ) GENĖ – pedagogė (anglų kalbos mokytoja). Gyvena ir dirba Palangoje. Apdovanota Garbės ženklu už naujausių mokymo metodų diegimą, mokymo knygų ir vadovėlių parengimą bei aukštus pedagoginės veiklos rezultatus (2009).

PETKEVIČAITĖ-BITĖ GABRIELĖ (1861–1943) – rašytoja, kultūros, visuomenės veikėja, knygnešė, pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio Palangoje (1899) organizatorė ir režisierė.

PETRIKAITĖ-TULIENĖ KONSTANCIJA (1906–1999) – skulptorė. Palangoje Birutės kalno papėdę puošia jos skulptūra „Birutė“ (1965).

PETRIKYTĖ  BIRUTĖ – dainininkė. Nuo 2008 m. gyvena Palangoje.

PIKTUIŽIS  JONAS (1901–1920) – palangiškis savanoris, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. 1920 m. lapkričio 21 d. žuvo prie Širvintų. 1932 m. J. Piktuižis pripažintas Lietuvos kariuomenės savanoriu, o Roužės gatvė Palangoje pavadinta J. Piktuižio vardu.

PIKTURNA  IGNAS (1924–2005) – rašytojas marinistas, žurnalistas, publicistas, scenaristas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1961–2005). I. Pkturna 1924 m. gimė Palangoje, 1944 m. baigė Palangos gimnaziją. Meninę kūrybą pradėjo skelbti nuo 1944 m. Periodikoje išspausdinta apie 2000 straipsnių, reportažų, apybraižų, humoreskų. 1984 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio žurnalisto vardas.              

PINELIS JURGIS (1874–? ) – knygnešys. Gyveno Palangoje, dirbo paštininku.

PIVRIKAS VIKTORAS (1950–2013) – medikas, visuomenės ir politinis veikėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, Palangos savivaldybės tarybos narys (1995–1997, 1997–2000,  2003–2007, 2007–2011), Tarptautinės galvos ir kaklo chirurgijos akademijos tikrasis narys akademikas, yra įtrauktas į JAV išleistą žinyną „5000 Personalities of the World“ (1997).

PLATAKIS KAZIMIERAS – medikas, Lietuvos respublikos nusipelnęs gydytojas (1974), Palangos ligoninės vyriausias gydytojas (1952–1981). K. Platakis rūpinosi, kad Palangos ligoninė išsiplėstų, būtų atidarytos biocheminė ir klinikinė laboratorijos, fizioterapijos, elektrokardiografijos kabinetai, nupirktas rentgeno aparatas. Jo iniciatyva Palangoje pastatytas ligoninės priestatas, nauja poliklinika. Prie Palangos miesto prijungus Šventosios gyvenvietę, medicininio aptarnavimo ribos išsiplėtė, buvo stiprinamas greitosios pagalbos darbas. 1974 m. K. Platakiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas, jis – respublikos sveikatos apsaugos žymūnas.

POVILAITIS STASYS (1947–2015) – estrados dainininkas. 1961–1965 m. gyveno Palangoje. S. Povilaitis mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, pradėjo dainuoti Palangos kultūros namų estradiniame ansamblyje. Su draugais įkūrė estrados ansamblį, sėkmingai koncertavo kurorto restoranuose. Perėjęs mokytis į vakarinę mokyklą, įsidarbino Palangos statybos valdyboje darbininku (1962–1965). 1965 m. vasarą Palangon atvykęs kompozitorius išgirdo S. Povilaitį dainuojant ir pakvietė į savo ansamblį Vilniuje. S. Povilaitis koncertavo įvairiuose ansambliuose, tapo žymiu Lietuvos estrados dainininku, solistu, įvairių dainavimo konkursų laureatu, išleido solinių muzikos albumų. 1988 m. grįžo į Palangą. Čia gyveno ir kūrė. S. Povilaitis mirė 2015 m. spalio 6 d., palaidotas Palangos miesto kapinėse. S. Povilaičio vardui įamžinti 2019 birželio 1 d. ant Palangos koncertų salės fasado atidengta kompozicija „Autografas“ (skulpt. R. Klimavičius, arch. G. Antanaitytė). Joje pavaizduotas estrados dainininko parašas. Rugsėjo 24 d. už kompoziciją įteiktas Lietuvos rekordo diplomas, patvirtinantis, kad tai yra didžiausias autografas šalyje

PRANAITYTĖ ZUZANA – skulptorė. Šventosios kopose stovi jos skulptūra „Žvejo dukros“ (1982).

PRAPUOLENIS KAZIMIERAS (1858–1933) – kunigas, visuomenės, politikos ir katalikų bažnyčios veikėjas. 1925 m. kanauninkas K. Prapuolenis paskirtas Palangos bažnyčios altarista. Palangoje jis įsijungė į visuomeninę veiklą, dirbo Lietuvos atgimimo draugijoje, kurį laiką buvo Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus pirmininkas. Gyvendamas Palangoje, dalį savo bibliotekos užrašė Telšių kunigų seminarijai, kitą – Palangos šauliams. K. Prapuolenis pasirūpino, kad Palangos bažnyčios bokšte 1931 m. būtų įrengtas modernus laikrodis. Už nuopelnus Lietuvai kanauninkas K. Prapuolenis apdovanotas Gedimino 2 laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu. Prieš mirtį K. Prapuolenis prašė, kad būtų palaidotas Lietuvos pajūryje. K. Prapuolenis mirė 1933 m. balandžio 17 d., palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

PRIALGAUSKAS  KAZIMIERAS (1901–1988) – kunigas, bažnytinės teisės daktaras. 1975–1988 m. K. Prialgauskas dirbo Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. 1997 m., jau po mirties, K. Prialgauskas buvo apdovanotas Žūvančių gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą nuo nacių genocido.

PRIELGAUSKAS IGNAS (1871–1956) – pianistas, pedagogas, profesorius. 1930 m. profesorius įsigijo namų valdą Palangoje. Vilos pavadinimą sukūrė iš savo ir žmonos vardų pradžių – „Igirda” (Ignas ir Darata). Palangoje pas profesorių ateidavo mokiniai, atvykdavo Varšuvos muzikos profesoriai ir atlikėjai.

PRONCKŪNIENĖ (GUSTYTĖ) ALMA – pedagogė, dramos sambūrio „M-3-ji karta“ prezidentė, režisierė. Gyvena, dirba, kuria Palangoje.

PUKYS POVILAS (1925–2017) – žurnalistas. Gimė, mokėsi Palangoje. Atgimimo metais Palangoje, Povilo Pukio iš motinos paveldėtame name (Maironio g. 25), įkurti evangelikų-liuteronų parapijos maldos namai. Ten buvo meldžiamasi iki 2012 m., kol buvo pastatyta nauja Palangos evangelikų-liuteronų bažnyčia.

PUODŽIUS DANIUS – inžinierius, visuomenės veikėjas, Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas (1969–1989),  LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1971–1985), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1995–1997, 2007–2011), Palangos garbės pilietis (2015). Vadovaujant D. Puodžiui, Palangos teritorija išsiplėtė, pastatyta daug objektų, kurortas priimdavo svečius ištisus metus. D. Puodžius apdovanotas garbės ženklo ordinu (1971), 2 medaliais (1965, 1970), Palangos miesto savivaldybės padėkos raštais. 1985 m. jam suteiktas nusipelniusio LTSR kultūros veikėjo vardas. Nuo 2010 m. D. Puodžius – Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo pirmininkas. 2015 m. kovo 26 d. Palangos miesto savivaldybės  tarybos sprendimu už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai, ilgametę ir reikšmingą veiklą Palangos miestui, Daniui Puodžiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

PUŠKORIUS (PUŠKARŽEVIČIUS) VLADAS (1893–1958) – operos solistas, vargonininkas. Gimė Palangoje, 1910 m. baigė Palangos progimnaziją. 

R

RADAVIČIENĖ (ENDZINAITĖ) GEORGINA (1910–2007) – medikė (pediatrė). Palangoje gyveno nuo 1962 m. 1977–1984 m. dirbo Palangoje, poilsio namuose „Gintaras“ pediatre, Fizioterapijos gydyklose. 1992 m. medikei suteiktas Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nario vardas. G. Radavičienė mirė 2007 m., palaidota Palangos miesto kapinėse.

RAGAUSKAS KAZIMIERAS (1921–2002) – sportininkas. Gimė ir augo Palangoje, čia baigė progimnaziją. Nuo 1929 m. pradėjo žaisti stalo ir lauko tenisą. 1937–1939 m. priklausė Klaipėdos „Švyturio“ sporto klubo futbolo komandai, po 2 Pasaulinio karo Klaipėdos ledo ritulio „Audros“ komandai. 1946–1970 m. dirbo Palangos elektros tinkluose. K. Ragauskas aktyviai sportavo, dalyvavo Lietuvos teniso turnyruose. Mirė 2002 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse. Sportininko atminimui yra įsteigta K. Ragausko taurė. Palangos kurorte vyksta teniso turnyrai K. Ragausko taurei laimėti.

RAMANAUSKAS VALERIJONAS (1856–1946) – bajoras, Lietuvos kariuomenės generolas. Nuo 1926 m. gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

RASIMAS (RASIMAVIČIUS) NARCIZAS LIUDVIKAS – teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto (1990, kovo 11) signataras, valstybės ir politikos veikėjas. Palangoje gyveno nuo 1963 m. 1969–1974 m. dirbo Palangos miesto liaudies teismo pirmininku. 1988 m. įsijungė į Sąjūdžio veiklą, išrinktas Palangos miesto tarybos pirmininku. L. N. Rasimavičius 1990–1992 m. buvo LR Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatu. L. N. Rasimavičius pasikeitė pavardę į Rasimas. Už veiklą apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2011).

RASTAUSKAS  ROLANDAS – poetas, dramaturgas, eseistas, docentas, KU dėstytojas, vertėjas. Nuo 1960 m. gyveno Palangoje, 1972 m. aukso medaliu baigė Palangos M. Gedvilo vidurinę mokyklą. 1978–1986 m. dirbo Vilniuje, o nuo 1986 m. persikėlė gyventi į Palangą. Nuo 1990 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2001 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už geriausią kultūrinę publicistiką. 2003 m. jam įteiktas LR Prezidento atminimo ženklas. 2006 m. skirta I. Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“2010 m. rašytojas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje ir už sakinio eleganciją“ bei KLASCO premija už meninę veiklą. Už eilėraščių rinktinę „Vienišos vėliavos“ (2014) R. Rastauskui paskirta Jotvingių premija (2015), prezidentūroje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2015). Apie rašytoją 2006 m. sukurtas TV filmas „Vaikštūnas RoRa“.

RAUDYS ADOMAS STASYS – skulptorius, architektas. Gimė Vilimiškių kaime, Palangos valsčiuje. 1955 m. baigė Palangos M. Gedvilo vidurinę mokyklą. Nuo 1961 m. gyvena ir kuria Paryžiuje (Prancūzija). 1967 m. skulptorius išsirinko kūrybinį slapyvardį – Samogits (Žemaitis). Pirmąją personalinę parodą A. Raudys surengė Vilniuje 1957 m. Vėliau parodas rengė užsienyje. Jo kūrinių įsigijo Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Skandinavijos šalių, Lietuvos, Austrijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos,  Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Japonijos, Meksikos, Kanados, JAV, ir kt. šalių muziejai, galerijos, kolekcionieriai visame pasaulyje. Skulptorius daug metų Paryžiuje dirbo architektu. A. Raudys moka daug kalbų, Lietuvoje kalba tik žemaitiškai. 2007 m. atvykęs į Lietuvą, A. Raudys A. Mončio namuose-muziejuje Palangoje pristatė retrospektyvinę skulptūrų parodą „Sugrįžimai, arba Kaip žemaitis jėgos ieškojo”. 2011 m. Palangos A. Mončio namuose-muziejuje eksponuota A. Raudžio-Samogito paroda „Jėgos ir įtampos”. 2016 m. Palangoje, „Ramybės” galerijoje eksponuota A. Raudžio paroda „Sugrįžimas į tėviškę", kurios pristatyme dalyvavo pats autorius. Skulptorius labai vertina Vilniaus dailės akademiją, patikėjo jai savo archyvą, dovanojo  nemažai skulptūrų ir dalį Palangos miesto teritorijoje atgautos tėvų žemės. 

REMYS DONIUS (1925–2013) – poetas, filosofas, inžinierius. Nuo 1992 m. gyveno ir kūrė Palangoje, išleido 10 poezijos knygų.

RIMANTIENĖ RIMUTĖ – archeologė, profesorė, habilituota mokslų daktarė, tyrinėjusi Šventosios istoriją. 1994 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui prof. habil. dr. R. Rimantienei paskirta valstybinė premija. Sistemingai ir energingai dirbdama, kasinėdama archeologijos paminklus bei studijuodama daugiausia tėvo Konstantino Jablonskio surinktą medžiagą, R. Rimantienė atskleidė mokslui seniausią Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo. Jos iniciatyva surengta dešimtys archeologinių ekspedicijų Vakarų Lietuvoje, sukaupta ir išnagrinėta gausi archeologinė medžiaga, parengtos monografijos („Šventoji: Narvos kultūros gyvenvietės“. Vilnius, 1979; „Šventoji: Pamarių kultūros gyvenvietės“. Vilnius, 1980; „Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“, 2005), daugybė mokslinių straipsnių ir pranešimų. Lygiagrečiai rašytas ir pats reikšmingiausias R. Rimantienės kūrinys, atskleidžiantis 8000 metų laikotarpio istorinę panoramą – „Akmens amžius Lietuvoje (Vilnius, 1984). Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, R. Rimantienės straipsniai publikuoti žinomiausiuose archeologiniuose leidiniuose (The Neolithik of Eastern Baltic // Journal of World Prehistory, vol. 6, No.1, 1992, p. 97–143; Neolithic hunter – gathereres at Šventoji in Lithuania // Antiquty, vol. 66, No. 251, June 1992, p. 367–376; Holocene Changes in the Palaeoecological Conditions of th Lithuanian Coast around the Šventoji Settlement // Pact. 50 – II. 10, p. 185–196 (kartu su Meilute Kabailiene) ir kt. sukėlė didelį susidomėjimą kolegų užsieniečių tarpe, įvertinti. Vokietijoje išleistas dar vienas „Akmens amžiaus Lietuvoje“ variantas (Die Steinzeit in Litauen. Bericht der Romisch – germanichen Kommission, 75, 1994, Mainz am Rhein).

RIMKUS EGIDIJUS (1958–2014) – gydytojas ginekologas, verslininkas, medicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto savivaldybės narys (2000–2004), Palangos miesto meras (2001–2002). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

RIMKUTĖ-ŠČERBAKOVIENĖ REDA – dailininkė, pedagogė, kūrybinės grupės „Mostas“ narė. Nuo 1990 m. R. Rimkutė-Ščerbakovienė gyvena, dirba ir kuria Palangoje. Parodose dalyvauja nuo 1988 m. Personalines parodas surengė Palangoje (1993,1997, 2012, 2019), Klaipėdoje (1993, 2015), Hamm (Vokietija, 1995), Miunsteryje (Vokietija, 1996), Hanoveryje (Vokietija, 1999), Vilniuje (1999), Jūrmaloje (Latvija, 2008).

RUDALEVIČIENĖ (ČIBIRAITĖ) PALMIRA – medikė (psichiatrė). Aukso medaliu baigė Palangos vidurinę mokyklą.

RUDAVIČIUS JUOZAPAS (1879–1940) – knygnešys, vargoninkas. 1900 m. J. Rudavičius gavo vargonininko darbą Palangoje Susidraugavęs su kunigu, ėmė talkinti platinant lietuvišką spaudą. 1904 m. iš Palangos išvyko.

RUOKIS VIKTORAS (1885–1971) – agrochemikas, profesorius, pedagogas, mokslininkas, dirvožemininkas, keliautojas. Knygos „Palangos kraštas“  bendraautorius (1925, su I.Končiumi).

S

SALDŪNAS LIUDAS (1940–2004) – medikas, Palangos reabilitacinių ir sanatorinių įstaigų asociacijos prezidentas, visuomeninkas, politikas. Palangoje gyveno nuo 1971 m., dirbo sanatorijos „Jūratė“ vyr. gydytoju (1971–1973), Palangos profesinių sąjungų sanatorinių kurortinių įstaigų susivienijimo „Jūratė“ vyr. gydytoju (1973–1992), VšĮ „Palangos Jūratė“ direktoriumi (nuo 1992 m.), buvo Palangos miesto tarybos narys (2000–2004). L. Saldūnui suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas (1989), suteikta aukščiausia gydytojo sveikatos apsaugos administratoriaus kvalifikacinė kategorija (1992). Mirė 2004 m., palaidotas Palangos miesto kapinėse.

SANGAVIČIUS PAULIUS HENRIKAS – choreografas, šokių kolektyvų treneris, KU Menų fakulteto Sportinių šokių katedros lektorius, Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentas. Gyvena ir dirba Palangoje.

SCHWECHTEN FRANZ (1841–1924) – architektas, suprojektavęs Palangos grafų Tiškevičių rūmus (1895).

SEBECKAS ANTANAS – miškų ūkio inžinierius, politikos veikėjas. Dirbo Palangos botanikos parko mechaniku, fitopatologu (1973–1976), dekoratoriumi, sodininku (1976–1977), parko inžinieriumi (1977–1992), direktoriumi (1992–2011), Palangos miesto tarybos nariu (2011–2015).

SEIBUTIS RENALDAS – sportininkas (krepšininkas), Europos jaunimo čempionato sidabro laimėtojas (2005), Pasaulio jaunimo čempionas (2005), Pasaulio jaunimo čempionato naudingiausias žaidėjas (2005), Graikijos vicečempionas (2006), Pasaulio krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas (2010), Europos krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtojas (2013), Europos krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtojas (2015), Karaliaus Mindaugo taurės čempionas (2017), 2016, 2017 m. LKL čempionas, 2018 m. LKL trečios vietos laimėtojas, krepšinio klubo „Palangos kuršiai“ įkūrėjas (2018). Krepšininkas už nuopelnus apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2010), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi (2013). R. Seibutis mokėsi Šventosios ir Palangos Vlado Jurgučio, „Baltijos“ vidurinėse mokyklose. Krepšininko karjerą pradėjo trečiojoje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje, kurioje žaidė Palangos „Naglio“ komandoje, buvo vienas jos lyderių (2002-2003).

    SENDRAUSKAS ADAS – fotomenininkas, Lietuvos (1997) ir Rusijos (2007) fotomenininkų sąjungų narys, Meno kūrėjas (2005), „Palangos fotoklubo 750" steigėjas (2003), asociacijos „Fotobienalė LT“ prezidentas (nuo 2009). Palangoje gyvena nuo 1957 m. Čia baigė 1-ąją vidurinę mokyklą. Fotografuoja nuo 1976 metų. Dirbo Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos fotografu (1981–1991), buvo IĮ A. Sendrausko fotografijos darbų įmonės savininkas, nuo 1995 m. – UAB „Palangos foto centras“ direktorius. Fotomenininkas yra surengęs autorines parodas Palangoje (1981, 2003), Klaipėdoje (1997, 1998, 2006, 2008), Nidoje (1997,1998, 2003, 2008), Preiloje-Pervalkoje (2006), Juodkrantėje (2008), Panevėžyje (1998, 2003, 2008), Vilniuje (2008), Jūrmaloje (Latvija, 2003), Maskvoje (Rusija, 2008), Sankt Peterburge (Rusija, 2007, 2008), Velikij Novgorode (Rusija, 1978, 2007, 2008), Montignac, Bordeaux (Prancūzija, 2006) ir kt. 2008–2013 m. fotografas surengė šešias autorines parodas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje,Vokietijoje, Prancūzijoje. Išleido foto albumus: „Novgorodo žemės skambesys“ (2007), „Palanga: Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia šimtmečio išvakarėse“ (2007), „Energetiko“ skulptūrų parkas“ (2009), „Palanga. Dailės įžvalgos“ (2010), „Einblicke. Bergen auf Rügen“ (2011),  „Energetiko“ skulptūrų parkas II“ (2013), „Veidai ir pasauliai“ (2007, bendraautorius),  „Sukurta Nidoje“ (su R. Treigiu, 2007), „Kranto erdvės schema“ (2008, bendraautorius), „Palangos kultūros paveldas“ (2008, bendraautorius) ir kt. Gyvena ir kuria Palangoje.

    SERAPINIENĖ JANINA – Palangos meno kolektyvų vadovė, choreografė. Vadovauja kolektyvams „Bočiai“, „Banguolis“.

    SIMPSON JAMES YOUNG (1873–1934) – britų zoologas, teologas, visuomenės veikėjas, profesorius. Vyriausiasis Lietuvos-Latvijos sienos nustatymo arbitras (1920–1921). Profesorius pažymėjo, kad jam rūpi nustatyti ne tiek pačią sieną, kiek sunorminti Lietuvos ir  Latvijos santykius, sudaryti abiem valstybėms  normalias egzistavimo ir bendradarbiavimo galimybes. Vyriausiojo arbitro sprendimu Palanga grąžinta Lietuvai. Dž. J. Simpsonas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Latvijos, Estijos, Suomijos valstybiniais apdovanojimais. Palangoje Dž. J. Simpsono vardu pavadinta gatvė.

    SKABEIKA KLEMENSAS (1884–1951) – pedagogas, visuomenės veikėjas, lietuviškų elementorių autorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1896–1899).

    SKIPITIS RAPOLAS (1887–1976) – teisininkas, visuomenės veikėjas. Baigė Palangos progimnaziją (1904).

    SKUČAITĖ RAMUTĖ – prozininkė, poetė, dramaturgė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 1969 m.). R. Skučaitė gimė Palangoje. Rašytoja už kūrybą apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu (1997), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2009). 2016 m. R. Skučaitė tapo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureate. Jai suteikta Maironio premija už išleistą autobiografinės prozos miniatiūrų ir eilėraščių knygą „Nepaslaptis tokia balta“.

    SKUDŽINSKAS GYTIS – fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (2006). Gyvena ir kuria Palangoje.

    SLABOŠEVIČIENĖ (LUKOŠEVIČIŪTĖ) SALOMĖJA – pedagogė (lituanistė), politikos veikėja. Palangos savivaldybės tarybos narė (2004–2007, 2007–2010). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1957–1969), dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Palangos mokyklose (1973–1978), Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos direktore (1989–2004), nuo 2008 m. Baltijos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja. 2006–2007 m. Palangos savivaldybės mero pavaduotoja, 2007–2008 m. mero patarėja.

    SLYVAUSKAS MYKOLAS (1900–1983) – Lietuvos kariuomenės savanoris (1918), karininkas. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Nuo 1968 m. gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

    SMETONA ANTANAS (1874–1944) – valstybės, politikos, kultūros veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras, LR prezidentas, VDU filosofijos garbės daktaras (1928). Mokėsi Palangos progimnazijoje (1891–1893). 1920–1921 m. vadovavo Lietuvos delegacijos Arbitražo komisijai valstybinei sienai su Latvija nustatyti. A. Smetoną išrinkus prezidentu, jo vasaros rezidencija tapo „Baltoji“ vila Palangoje. 1933 m. prezidentas Palangoje priėmė pasaulio skautų vadą R. Baden-Powell su žmona. Pagerbdami prezidentą jubiliejaus proga, palangiškiai 1934 m. prie Birutės kalno pasodino tautos vado ąžuolą, kuris žaliuoja iki šiol. A. Smetona apdovanotas Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1927), Gedimino pirmo laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo ordinu su grandine (1930). 2018 m. Palangoje atidengta stela-paminklas (architektas A. Žebrauskas, skulptorius A. Sakalauskas), priminsianti ateities kartoms apie Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus, Palangoje lankiusius gimnaziją. Skveras pavadintas Signatarų alėjos vardu.

    SOBECKIS DAINIUS – poetas, pedagogas, filologijos mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (2007). Dirbo Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vyresn. specialistu paveldosaugai ir etninei kultūrai (2006–2011). Dirbdamas Palangoje išleido autorinių poezijos knygų lietuvių, rusų kalbomis: „Žvejo sūnus“, „Homo religiosus“, „Из тьмы“, „Homo religiosus“. Sudarė almanachą „Baltija“ (2007, 2008), knygas: „Palanga. Kultūros paveldas“ (2008), „Palangos kultūros paveldas: būti ar nebūti?“ (2008).

    SONDECKIS SAULIUS (1928–2016) – dirigentas, pedagogas, profesorius, apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais. Per ilgą kūrybinį laikotarpį diriguota virš 3000 koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje. S. Sondeckio iniciatyva Palangos gintaro muziejaus terasoje nuo 1971 m. vyksta klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenado". S. Sondeckis festiuvalį organizavo iki 2004 m.

    SPOSMANYTĖ MEILĖ (SMILTĖ) – dailininkė, poetė, fotografė. 1987 m. baigė Palangos M. Gedvilo vidurinę mokyklą.

    STALMOKAS VYTAUTAS – verslininkas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto meras (2008–2011), Palangos miesto savivaldybės tarybos narys (1997–2015). Palangoje gyvena nuo 1983 m. 1984–1985 m. dirbo „Lino" poilsio namų susivienijime, 1985–1986 m. saugumo technikos inžinieriumi, 1986-1991 m. energo-mechaninio skyriaus viršininku. Nuo 1991 m. – verslininkas.

    STANČIENĖ DALIA MARIJA – habilituota filosofijos mokslų daktarė, profesorė. Gimė Palangoje, 1955-1966 m. čia mokėsi vidurinėje mokykloje. Gyvena Palangoje.

    STANIULIS TOMAS – rašytojas, buriuotojas. Gimė Palangoje, mokėsi vidurinėje mokykloje.

    STAUSKIS VYTAUTAS JONAS  profesorius, habilituotas mokslų daktaras (technikos mokslai), monografijų, vadovėlių autorius. 1944 m. V. J. Stauskio tėvai persikėlė gyventi į Palangą. 1960 m. V. J. Stauskis baigė Palangos vidurinę mokyklą. Dirbo Palangos miesto Vykdomojo komiteto architektūros skyriuje vyr. techniku (1961–1962). V. J. Stauskis atliko daug užsakomųjų akustikos mokslo tyrimo darbų. Pajūryje atlikti: Šventosios koncertų estrados akustinis ir pilnas projektas (1981); Šventosios bažnyčios akustikos tyrimas ir tobulinimas (2006) gyvenamųjų namų S. Nėries g. Palangoje pertvarų ir perdangų oro ir smūgio garso izoliacijos akustinių savybių tyrimai ir rekomendacijos (2006–2008). V. J. Stauskis – aukščiausio laipsnio Valstybės mokslo stipendijos laimėtojas (2000–2001). Už mokslinę ir mokslo-tiriamąją veiklą įvertintas: įteiktas Tarptautinės mokslo asociacijos „Audio Engineering Society (AES)“ Garbės diplomas (2000); paskirta Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2002) iš architektūrinės akustikos srities už V. J. Stauskio fundamentinių mokslinių darbų ciklą „Salių akustikos tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų realizavimas (1977–2001)“; įteiktas VGTU medalis už nuopelnus universitetui (2002) ir TSRS Liaudies pasiekimų parodos sidabro medalis (1970). Akustikas – geriausių vadovėlių universitetams Lietuvoje konkurso laimėtojas (2005, 2007), geriausių VGTU vadovėlių konkurso laimėtojas (2005, 2008), geriausių VGTU mokslinių monografijų konkurso laimėtojas (2005). Vasaromis profesorius gyvena Palangoje.

    STEPONAVIČIUS  KONSTANTINAS (1826-1870) – kunigas, Palangos klebonas (1859–1870). Kunigo K. Steponavičiaus pastangų dėka 1869 m. gautas Rusijos imperijos vidaus reikalų ministro leidimas baigti koplyčią ant Birutės kalno Palangoje. 1869 m. kunigas K. Steponavičius ją pašventino. Ant jos pritvirtintas užrašas, kuriame skelbiama: „Koplicze ta stojos par proces ir rūpesnius kunega Konstantina Stapanavicziaus Palongos klebona, kuris isz tu rupesniu nutrotije svejkatą ir parsikiele ing viecznastę amžiną metuose 1870 mienesie Gegužies 8 dieno”. K. Steponavičius mirė 1870 m., palaidotas Palangos kapinėse.

    STONKUVIENĖ DAIVA – dailės pedagogė, tapytoja, VŠĮ „Šilko Klubas“ steigėja ir vadovė (nuo 2009 m.). Dirba ir kuria Palangoje, rengia parodas.

    STOUKUS JUOZAS (1886–1946) ­– valstybės tarnautojas, pedagogas, pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos aukštosios matematikos pradmenų vadovėlių Lietuvos gimnazijoms lietuvių kalba autorius, Palangoje leisto mėnraščio „Palangos žvejys“ redaktorius (1919). Gimė, augo kurorte, 1903 m. čia baigė Palangos progimnaziją. 

    STRANDMANN KARL EDUARD (1867–1946) – architektas, suprojektavę Palangos Švč. Merglės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią (1897–1907).

    STRIKAS  VYTAUTAS (1937–1988) – pedagogas, Palangos muzikos mokyklos direktorius (1966–1988), kapelos vadovas. Palangoje gyveno nuo 1958 m., dirbo Palangos ir Kretingos muzikos mokyklų smuiko mokytoju, Palangos muzikos mokyklos direktoriumi (1966–1988). 1960 m. subūrė Palangos kultūros namų kaimo kapelą „Atgaja“. 1975 m. V. Strikui suteiktas LTSR nusipelniusio mokytojo vardas. 1988 m. mirė, palaidotas Palangos miesto kapinėse. 

    STRIMAITIS  VACLOVAS (1905–1982) – kunigas. Domėjosi ir rinko medžiagą apie Palangos istoriją.

    STRIOGA LEONAS VYTAUTAS – dailininkas, skulptorius. Palangoje eksponuojami trys skulptoriaus darbai: „Šokėjos“, „Mintis“, „Vaikai“.

    STROPUS IGNAS (1885–1959) – fotografas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. 1921–1930, 1933–1944 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Jo nuotraukose. atvirukuose užfiksuoti Palangoje lankomi objektai, architektūra, žymūs žmonės, peizažai. Palangoje darytų nuotraukų apatiniame dešiniame kampe fotografas uždėdavo reljefinį spaudą, kuriame nurodytas miesto pavadinimas ir fotografo pavardė. 1933 m. I. Stropaus nuotraukos eksponuotos „Putpelės“ draugijos surengtoje parodoje Šiauliuose. Fotomenininko nuotraukos publikuotos periodinėje spaudoje ir albumuose. 1936 m. Lietuvos Šaulių sąjungos Palangos būrys išleido I. Stropaus meninių fotografijų albumą „Palanga“. Apie fotografą yra išleista J. Klietkutės knyga "Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus" (2015). Jo fotografijos, atvirukai saugomi Lietuvos muziejuose, bibliotekose.

    STROPUS  STASYS – knygos „Vadovas po Palangos botanikos parką“ (2001) autorius.

    STULGINSKIS ALEKSANDRAS (1885–1969) – valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras, LR prezidentas. Dažnai poilsiaudavo Palangoje.

    SUNGAILIENĖ (MUKAITĖ) LORETA – etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė (menotyra), televizijos laidų ir renginių vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1990–1995), Palangos folkloro ansamblio „Mėguva“ narė (1990-1995). L. Sungailienė atlieka tradicinio ir modernizuoto folkloro muziką; inicijuoja ir organizuoja respublikinius ir tarptautinius folkloro renginius; rengia ir skaito paskaitas kultūros, švietimo darbuotojams, studentams apie lietuvių liaudies dainų atlikimą, dainavimo mokymo metodiką; teikia metodinę pagalbą etninės kultūros specialistams, folkloro ansamblių vadovams; sukūrė muzikinio spektaklio „Lietuva tarmiškai“ scenarijų, atliko jame pagrindinį vaidmenį; sudarė metodinių leidinių, sukūrė scenarijų, daug garso, vaizdo publikacijų. Kartu su Z. Baniulaityte 2006 m. sudarė kompaktinį diską „Ant krašto marių Palangos miestely: Palangos krašto tradicinė muzika“. L. Sungailienei įteiktas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Už lietuviško folkloro puoselėjimą tarp kartų“ (2012). Prezidentė D. Grybauskaitė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

    Š

    ŠALČIUS EDMUNDAS (1912–1941) – visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos narys. Dirbo Palangos pašte. Buvo „Jaunosios Lietuvos“ Palangos skyriaus vadas.

    ŠALKAUSKIS EGIDIJUS – pedagogas (geografas). Vadovauja jauniesiems kurorto turistams, organizuoja jiems pažintines keliones ir žygius, dalyvauja įvairiuose projektuose. Gyvena ir dirba Palangoje.

    ŠARAPOVAS  STEPONAS (1936–1981) – skulptorius, Palangos parke stovi jo skulptūra „Šaulys“ (1981).

    ŠATKAUSKAS JUSTINAS (1925–2019) – visuomenės, politikos veikėjas, tremtinys. Palangos miesto meras (1995–1997).

    ŠAULYS JURGIS (1879–1948) – diplomatas, visuomenės, politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

    ŠAULYS KAZIMIERAS STEPONAS (1872–1964) – kunigas, dėstytojas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1886–1890).

    ŠČERBAKOVIENĖ   REDA žr. RIMKUTĖ-ŠČERBAKOVIENĖ REDA

    ŠEDUIKYTĖ JURGA – dainininkė, muzikos kūrėja. Baigė Palangos vidurinę mokyklą.

    ŠEŠKUS MIKAS (1998–1944) – palangiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris.

    ŠILAUSKAITĖ KRISTINA (1868-1945) – mokytoja, knygnešė, daraktorė. Palaidota Palangos kapinėse.

    ŠILGALIS  KOSTAS (1923-1994) – dainininkas, operos solistas. Mokėsi Palangoje.

    ŠILGALYTĖ ALEKSANDRA (1904-1997) – rašytoja, beletristė. Gyveno Palangoje, parašė atsiminimų knygą apie Palangą „Žingsneliai ir žingsniai“ (1999).

    ŠIMKUS  JONAS (1906–1965) – rašytojas, mokėsi  Palangos progimnazijoje (1923-1925).

    ŠIMOLIŪNAS  JONAS (1878–1965) – statybos inžinierius, dėstytojas, profesorius. Šventosios uosto statybos viršininkas (1925-1930).

    ŠLIŪPAS JONAS (1861–1944) – gydytojas, kultūros, visuomenės veikėjas, aušrininkas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras,   pirmasis Palangos miesto burmistras (1933-1941, su pertraukomis). Palangoje veikia J.Šliūpo memorialinė sodyba. Šalia jos  atidengtas  biustas J.Šliūpui (2003, skulptoriai A.Toleikis, D.Lukoševičius). J.Šliūpo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

    ŠLIŪPAS VYTAUTAS (1930–2017) – visuomenės veikėjas, inžinierius, rūpinosi tėvo Jono Šliūpo archyvo išsaugojimu.

    ŠNIUKŠTA JUOZAPAS (1864–1949) – kunigas, Palangos klebonas (1896–1938). Jo klebonavimo metu buvo pastatyta mūrinė Palangos bažnyčia (1907). Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

    ŠNIUKŠTA  PETRAS (1877–1952) – teisininkas, visuomenės, valstybės veikėjas. Mokėsi Palangos progimnazijoje.

    ŠORYS VLADAS (1906–1936) – palangiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris. Palaidotas Palangos kapinėse.

    ŠUKYS  JUOZAPAS (1908–? ) – kunigas, teologijos daktaras. Palangos klebonas (1950-1953).

    T

    TADARAUSKAS JUOZAS (1913–?) – kunigas, teologijos daktaras, spaudos bendradarbis. Dirbo Palangos vikaru ir kapelionu (1938–1940).

    TALLAT-KELPŠA JUOZAS (1889–1949) – kompozitorius, dirigentas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1900–1905). Kai Lietuva minėjo pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio 10-metį (1909), J.Tallat-Kelpša buvo jubiliejinio komiteto narys ir dirigavo Miko Petrausko operą „Birutė“.

    TAPINAS  LAIMONAS – kino kritikas, prozininkas, eseistas, žurnalistas, dėstytojas, menotyros mokslų daktaras. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1962).

    TAURINSKAS ALGIRDAS (1917–2008) – pedagogas (fizikas). Dirbo Palangos vidurinėje mokykloje. Palaidotas Palangoje.

    TIŠKEVIČIUS ALFREDAS (1913–2008) – Palangos grafas, Felikso Tiškevičiaus sūnus, Palangos miesto Garbės pilietis (1997). Palaidotas Palangos kapinėse.

    TIŠKEVIČIUS VINCENTAS FELIKSAS (1870–1932) – Palangos grafas. Rūpinosi kurorto plėtra, pastatė rūmus, kurhauzą, rėmė Palangos bažnyčios statybą, įkūrė parką.

    TIŠKEVIČIUS JUOZAPAS (1835–1891) – Palangos grafas, 1877–1880 m. pradėjęs kurti kurortą. Pastatė kurhauzą, kelias vilas, teatrą, įrengė maudykles, įkūrė Palangos progimnaziją, dovanodamas ugdymo reikmėms pastatą.

    TOLEIKIS ALOYZAS – dailininkas, skulptorius, pedagogas. Palangoje eksponuojamos jo skulptūros: „Vėjas“ (1978, 2001), paminklas J.Šliūpui (su D.Lukoševičiumi, 2003), „Susimąsčiusi mergaitė“ (1975), „Irutė“.

    TRANYZAS ANTANAS – muziejininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas, fotografas. Ilgametis Palangos gintaro muziejaus  vedėjas (1976-1988).

    TURAUSKAITĖ LORETA BIRUTĖ – bibliotekininkė, VšĮ Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, skulptoriaus A.Mončio dukterėčia. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1964–1975).

    U

    ULBA ALGIMANTAS VINCAS (1939–2012) – politinis bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto meras (1994–1995), Lietuvos nepriklausomybės akto (1990, kovo 11) signataras.

    UNTULIS MATAS (1889–1952) – pedagogas, tautosakininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos žodžių rinkėjas, kraštotyrininkas, publicistas. Palangos progimnazijos direktorius (1923–1926). Jam buvo pavestos Palangoje vykusių vasaros kursų mokytojams vedėjo pareigos.

    UOGINTAS BRONIUS (1913–1988) – dailininkas tapytojas, dėstytojas. Palangoje turėjo dirbtuves, kuriose vasarą rinkdavosi žymūs Lietuvos menininkai, bendraudavo, diskutuodavo, o B. Uogintas tapydavo jų portretus.

    UOGINTAS BRONIUS (1946–2013) – dailininkas tapytojas. Vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje.

    UOGINTIENĖ  BRONĖ žr. MINGILAITĖ-UOGINTIENĖ BRONĖ

    URBONAVIČIUS  KAZIMIERAS (1928–2000) – miškininkas, Palangos botanikos parko direktorius. Palaidotas Palangoje.

    URBONIENĖ GENOVAITĖ (1921–2007) – pedagogė (lituanistė), ilgametė Palangos vidurinės mokyklos mokytoja, moksleivių dramos būrelio vadovė, spektaklių režisierė. Palaidota Palangos miesto kapinėse.

    UŽPELKYTĖ RASA – dailininkė (tekstilininkė, grafikė). Gyvena ir dirba, kuria Palangoje.

    V

    VAILOKAITIS JONAS (1886–1944) – verslininkas, valstybės, politikos veikėjas. Palangoje turėjo nuosavybės, aktyviai dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultūriniame gyvenime.

    VAILOKAITIS JUOZAS (1880–1953) – dvasininkas, verslininkas, valstybės, politikos veikėjas. Palangoje turėjo nuosavybės, aktyviai dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultūriniame gyvenime.

    VAINEIKIENĖ (PAULAUSKAITĖ) STASĖ (1884–1946) – rašytoja, visuomenės, kultūros veikėja, knygnešė, gydytojo L. Vaineikio žmona. Viena iš Palangos gimnazijos steigėjų (1922), kurį laiką joje mokytojavo. Išleido memuarų knygą „Palangos atsiminimai“ (1931).

    VAINEIKIS LIUDAS (1869–1938) – gydytojas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius. Palangoje jo vardu pavadinta gatvė (1925), o buvusio gyvenamojo namo vietoje stovi jo biustas (1989, skulptorius J. Jagėla).

    VAINEIKYTĖ  LIUDA (1908–1997) – dailininkė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja, S. Vaineikienės ir L. Vaineikio dukra. Gimė Palangoje.

    VAINEIKYTĖ  RŪSNA  – architektė, Liudo ir Stasės Vaineikių anūkė. Buvusio  Vaineikių namo vietoje pagal R. Vaineikytės projektą atidengtas skulptoriaus J. Jagėlos sukurtas L. Vaineikio biustas.

    VAINIŪNAS STASYS (1909–1982) – kompozitorius, pianistas, pedagogas. Jo vardu pavadinta Palangos muzikos mokykla.

    VAINORAS STASYS (1909–1964) – žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Gimė Palangoje.

    VAIŠĖ JONAS (1938–2013) – dailininkas tapytojas. Gyveno ir kūrė Palangoje. Išleido albumą: Jonas Vaišė. Nenuspėjamas kaip jūra. Palanga, 2008.

    VAITKUS MYKOLAS (1883–1973) – kunigas, poetas, publicistas, dramaturgas, memuaristas, vertėjas,  pedagogas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1895–1899), parašė to laikotarpio atsiminimus (Mykolas Vaitkus. Baltijos gražuolė (Liepoja). London, 1963), vasarodavo Palangoje.

    VAITKUS ŠARŪNAS – Palangos miesto meras (nuo 2011m.).

    VALANČIUS MOTIEJUS (1801–1875) – žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas. Parašė kūrinį „Palangos Juzė“. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

    VALANTINAS  ROMUALDAS (1947–2015) – gydytojas, visuomenės veikėjas. Dirbo sanatorijos „Žuvėdra“ vyr. gydytoju (1983–2003), buvo miesto tarybos narys.

    VALATKA  RIMVYDAS – žurnalistas, valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės akto  (1990, kovo 11) signataras, 1990-1992 m. kadencijos Seimo narys. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1975).

    VALIŪNAS SILVESTRAS (1789–1831) – poetas. Parašė Palangos himnu tapusią dainą „Birutės daina“.

    VARANKA ANTANAS – fotografas. Išleido fotoalbumą apie Palangą: Palanga, 2006.

    VARDYS VYTAUTAS STASYS (Žvirzdys) (1924–1993) – politikos mokslų daktaras, profesorius, redaktorius, publicistas, knygų autorius, mokėsi Palangos gimnazijoje, Palangos gimnazijos moksleivių literatūrinio žurnalo „Birutės tėviškė“ vienas iš redaktorių.

    VEČERSKYTĖ-DAUKŠIENĖ STEFANIJA (1926–2019) – poetė, politinė kalinė, tremtinė. Gyvena ir kuria Palangoje. Išleido poezijos knygas: Keliuku palei kelią. Klaipėda, 1999; Pasaulis po langu. Klaipėda, 2002.

    VENCKUS ALGIRDAS – finansininkas, poetas. Gimė ir mokyklą baigė Palangoje. Karui baigiantis, emigravo iš Lietuvos.

    VENCKUS GIEDRIUS – tautodailininkas, medžio drožėjas. Gyvena ir kuria Palangoje.

    VENCKUS  VYTAUTAS (1922–1997) – muzikologas, radijo laidų vedėjas, pedagogas. Palaidotas Palangos kapinėse.

    VENCLOVA  ANTANAS (1906–1971) – rašytojas. Nuo 1957 m. vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje, savo viloje. Vasaros, praleistos „Palangos namelyje“, buvo kūrybingos, produktyvios. Čia rinkdavosi rašytojai, vykdavo diskusijos.

    VERTULIENĖ ALBINA VANDA (1937–2015) – skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė. Nuo 1963 m. dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato Palangos gintaro ceche. Palangos gintaro muziejuje organizavo autorines gintaro dirbinių parodas. Palangoje stovi jos skulptūra „Mergytė“ (1979). Gyveno ir kūrė Palangoje.

    VERTULIS JULIUS (1935–2005) – skulptorius, gintaro, metalo  apdirbimo meistras. Daugelį metų gyveno ir kūrė Palangoje.

    VIENUOLIS ANTANAS (1882–1957) – rašytojas. Poilsiaudavo Palangoje, Rašytojų namų arba  Literatūros fondo vilose. Parašė legendą apie Naglio kalną Palangoje.

    VIKSVA  JUOZAPAS (1861–1920) – kunigas, knygnešys, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas.

    VILKAS  IGNAS (1883–1943) – statybininkas, medžio drožėjas, saviveiklininkas. Statė vilas Palangoje. Gimė ir visą gyvenimą gyveno Palangoje.

    VILKUTAITIS JUOZAS (1869–1948) – literatas, teisininkas. Parašė komediją „Amerika pirtyje“, kuri pirmą kartą suvaidinta viešai lietuviškai Palangoje (1899) spaudos draudimo metais.

    VIRBALIS ADOMAS (1896–1980) – palangiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, majoras, apdovanotas Kariuomenės savanorių kūrėjų, Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, 1938 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

    VIRELIŪNAS ANTANAS (1887–1925) – pedagogas, kalbininkas, kraštotyrininkas. Palaidotas Palangos miesto kapinėse (1925).

    VISKANTA FELIKSAS (1934–1995) – muzikas, chorvedys, kompozitorius. Gimė ir augo Palangoje.

    VIŠINSKIS POVILAS (1875–1906) – visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas. Aktyviai dalyvavo, rengiant  pirmąjį lietuviškąjį spektaklį „Amerika pirtyje“ Palangoje (1899), spektaklyje vaidino siuvėją Vincą.

    VYDŪNAS (VILHELMAS STOROSTA) (1868-1953) – kultūros ir visuomenės veikėjas, rašytojas, filosofas, muzikas. Lankėsi Palangoje, skaitė paskaitas mokytojų kursų metu (1923). Jo vardu pavadinta viena iš kurorto gatvių. Palangos skulptūrų parke eksponuojamas Vydūno bareljefas (1983, skulptorius A.D.Belevičius).

    Z

    ZAICEVA TAMARA – žurnalistė, redaktorė. „Vakarinės Palangos“ laikraščio įkūrėja, ilgametė redaktorė (nuo 1991 m.). Gimė, gyvena ir dirba Palangoje.

    ZIKARAS JUOZAS (1881–1944) – skulptorius, profesorius. Palangoje stovi J. Basanavičiaus biusto, sukurto 1923-1924 m., pozuojant pačiam J.Basanavičiui, kopija (2002).

    ZUBRICKAS BOLESLOVAS (1930–2011) – chorvedys, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras. Į Palangą atvyko 1954 m. Jo pastangomis Palangoje įkurta muzikos mokykla (1958), kuriai jis vadovavo (1958–1962).

    Ž

    ŽADEIKIS POVILAS (1887–1957) – diplomatas, valstybės veikėjas. Baigė Palangos progimnaziją (1903).

    ŽEIMYS  PRANAS – inžinierius, visuomenės ir valstybės veikėjas, Palangos meras (1997–2000, 2001–2006), Seimo narys (2008-2012, 2012-2016).

    ŽEMAITIS JONAS (1909–1954) – generolas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir pasipriešinimo vadas. Palangos miesto Garbės pilietis (2009). Gimė Palangoje. Palangoje generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui atminti pastatytas paminklas (2004, skulptorius Jonas Jagėla).

    ŽEMAITYTĖ MARIJA DANGUOLĖ – medikė (kardiologė), mokslininkė, habilituota mokslų daktarė, profesorė. Gyvena ir dirba Palangoje.

    ŽEMGULYS JUOZAS (1890–1941) – medikas (chirurgas), „Medicinos“ žurnalo pirmasis redaktorius, rašė straipsnius, vadovėlius medicinos tema. Baigė Palangos progimnaziją.

    ŽIBA EDVARDAS (1959–2000) – dailininkas. Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narys. Baigė Palangos vidurinę mokyklą, gyveno ir kūrė Palangoje. Palaidotas Šventosios kapinėse.

    ŽIČKUS ANTANAS (1915–1998) – istorikas mėgėjas, tautodailininkas (tapyba, medžio drožyba).

    ŽIRGULIS STASYS – skulptorius. Palangos parke stovi jo skulptūra „Laiminantis Kristus“ (1993).

    ŽMUIDZINAVIČIUS ANTANAS (1876–1966) – dailininkas (tapytojas), kolekcininkas, visuomenės veikėjas. Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, turėjo vasarnamį, kuriame 1949–1966 m. praleisdavo atostogas, kūrė. Palangos gamta pavaizduota daugelyje jo paveikslų: „Senos pušys Birutės kalne“, „Palangos pajūris“, „Prie baltųjų kopų“, „Palangos smiltynuose“ ir kt.

    ŽULKIENĖ TERESĖ – tautodailininkė (audėja). Nuo 1960 m. gyvena ir kuria Palangoje.

    ŽULKUS ALBERTAS  (1933–2016) – tautodailininkas (skulptorius, medžio drožėjas). Nuo 1958 m. gyveno ir kurė Palangoje. Kurorte stovi jo padarytas kryžius palangiškiams tremtiniams atminti (1988).

    ŽULKUS LINAS - tautodailininkas (medis, gintaras), muzikos atlikėjas, Lietuvos tautodailės sąjungos narys.

    ŽULKUS  VLADAS –  archeologas, istorikas,  KU rektorius (2002-2011), profesorius, habilituotas daktaras. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1962). Palangos miesto garbės pilietis (2015).

    Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-20 17:32