Palangos vardai

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Jame pateikiami visuomeniški, pilietiški, aktyvūs kraštiečiai, kurie gimę, mokęsi, dirbę Palangoje.

Pagrindinis žinyno tikslas – atskleisti platesniajai visuomenei susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią informaciją apie iškilias ir veiklias kurorto asmenybes, jų darbus.

Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Elektroniniame žinyne trumpai nurodomas jų ryšys su Palanga, pasiekimai, praturtinantys jos istoriją, kultūrą.

Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos. Taip atmintyje liks Palangos vardai, žmonės, kūrę miesto kasdienybę, praturtinę Lietuvą požiūriu, kūriniais, pasiekimais.


A

ADIKLIENĖ EMILIJA (1906–1993)  pedagogė (lituanistė), kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas literatų būrelis, kurio nariai ruošė vaidinimus ir literatūrinius vakarus. 1937–1940 m. su pertraukomis literatų būrelis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“. 1946–1951 m. E. Adiklienė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore. XX a. 7-8 dešimtmečiais E. Adiklienė suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Palaidota Palangos kapinėse.

ALEKSA JONAS PRANAS (1879–1955) – valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920–1923), Žemės ūkio ministras (1926-1935), tremtinys, pedagogas, spaudos bendradarbis.  1925–1940 m. vasaromis gyveno Palangoje su šeima. Palaidotas Palangos kapinėse. Palangoje, prie Vytauto 52 numeriu pažymėto namo, atidengta atminimo lenta (2009).

ALMINAS LEANDRAS (1927–1990) – kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvų vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, medžio drožėjas, Žemaičių kultūros draugijos narys. Aktyviai įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą: kartu su palangiškiais tremtiniais leido laikraštėlį „Ašara”, organizavo Atgimimo ir rinkiminius renginius, buvo miesto rinkiminės komisijos pirmininkas. Palangoje gyveno ir dirbo nuo 1965 m. Palaidotas Palangos kapinėse.

ANDRÉ  EDOUARD  FRANÇOIS (1840–1911) – prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje grafų Tiškevičių kvietimu E. Andrė dirbo Lietuvoje – suprojektavo peizažinio stiliaus parkus Palangoje, Užutrakyje, Trakų Vokėje ir Lentvaryje. Kelionėje jį lydėjo ir kartu dirbo jo sūnus Renė Andrė (1867-1942). Prie botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (2007, skulptorė G.Oškinytė).

ANDRIEKUTĖ  REGINA (1933–2012) – tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė, aktyvi sąjūdietė, žemaitiškų tradicijų ir kalbos puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Tautodailininkės sukurtų gintaro papuošalų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis ir Lietuvos dailės muziejai.

ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS – architektas. Svarbiausi jo sukurti projektai – Klaipėdoje, o Palangoje yra suprojektavęs keletą gyvenamųjų namų. Gimęs Palangoje.

ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS (1868–1947) – dailininkas, 1906–1910 m. gyveno Palangoje.

ANTINIS ROBERTAS (1898–1981) – skulptorius. Palangos parką puošia jo skulptūra „Eglė - žalčių karalienė“ (1960).

ARIS KONSTANTINAS (1874–1941)  mokslininkas, keliautojas, entomologas, Vidurinės Azijos tyrinėtojas. Gimė Palangoje.

ATKOČIŪNAS EDMUNDAS – kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1976).

AUGAITYTĖ  ELENA – skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1955 m. gyvena ir kuria Palangoje.

AUŽELIENĖ SIGITA  žr.  KIŠONAITĖ-AUŽELIENĖ SIGITA

AVIŽONIS PETRAS  (1875–1939) – medikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Buvo pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius, spektaklio metu buvo atsakingas už viešąją tvarką.

B

BADEN-POWELL ROBERT (1857–1941) – anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas, dalyvavęs Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Pasaulio skautų vadui pagerbti buvusi Miško gatvė pavadinta jo vardu. Gatvės atidarymo iškilmėse juostelę perkirpo pats pasaulio skautų vadas. Tarybiniais metais ši gatvė pervadinta į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę. Ant didžiulio akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, buvo iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir Lietuvos Respublikos prezidento, Lietuvos skautų vado Antano Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje.

BALČIKONIS KĘSTUTIS  dailininkas tekstilininkas, dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kurį laiką gyveno ir kūrė Palangoje.

BALČIUS MIKAS KOSTAS  kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis, Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose M. Balčius publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016). Už nuopelnus latvių kultūrai, draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 metų jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005), 2019 m. gegužės 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už išskirtinius nuopelnus Šventajai ir Palangai bei už reikšmingą indėlį į šio krašto istorijos ir archeologijos tyrinėjimus Mikui Kostui Balčiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

BALSYS EDUARDAS (1919–1984) – kompozitorius, pedagogas, profesorius (1969). Kartu su  tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti ir kurti. Sukūrė baletą „Eglė – žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo gatvėje, pažymėtas ketvirtuoju numeriu, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (1989, skulptorius R.Midvikis).

BALSYS LEOPOLDAS (1918–1987) – laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius, kompozitoriaus E.Balsio brolis.

BALTIEJUS JUOZAS  fotografas, spaudos bendradarbis. Gyvena ir kuria Palangoje.

BANIULAITYTĖ ZITA – etnokultūros žinovė, audėja, kraštotyrininkė, folkloro kolektyvo „Mėguva“ vadovė, renginių organizatorė. Gyvena ir dirba Palangoje.

BARAKAUSKAS ALEKSANDRAS (1912–2005) – pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

BARAUSKAS  BRONISLOVAS (1908–1985) – dvasininkas,  monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975-1985). Dirbdamas Palangoje, klebonas rūpinosi Palangos bažnyčios remontu, dekorais. Jo iniciatyva sutvarkyti vitražai, įvestas šildymas, sumontuoti vargonai. Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983–1984). Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

BARONAS PETRAS – skulptorius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Šventojoje.

BASANAVIČIUS JONAS (1851–1927) – visuomenės, kultūros veikėjas, lietuvių tautos patriarchas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. 1921 m. Lietuva minėjo dr. J. Basanavičiaus 70-ąsias metines. Jubiliejiniam pranešimui Lietuvos mokslo draugijoje J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. 1922 m. šis pranešimas išleistas atskiru leidiniu – tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą. J. Basanavičius Palangoje lankėsi 1924 m., kai gydėsi Palangos Karo sanatorijoje. Tą vasarą Palanga minėjo trijų iškilių Lietuvos didžiavyrių – Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo, Jono Jablonskio vardines. Įamžindami tautos patriarcho atminimą, palangiškiai Tiškevičių bulvarą pervadino dr. Jono Basanavičiaus vardu. 2002 m. Palangoje pastatytas dr. J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Moncevičius).

BELEVIČIUS ALBERTAS DONATAS (1934–2002) – skulptorius, poetas. Palangoje stovi jo sukurtos skulptūros  „Vydūnas“ (1983), „Jūros merga“ (1986).

BENDORIUS JONAS (1889–1954) – kompozitorius, pedagogas. Vasaromis gyvendavo ir kurdavo savo name Birutės al. 7 Palangoje. 1945 m. J. Bendoriui suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1997 m. J. Bendoriaus namas Palangoje įrašytas į kultūros paveldo registrą. 2015 m. vila pažymėta memorialine lenta, pastatas saugomas valstybės.

BENETIS EDMUNDAS – architektas, karikatūristas. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (19601971). Palangos vyriausiasis architektas (19932001). Palangoje E. Benetis suprojektavo: gyvenamųjų namų kvartalą (19781992), kavines „Draugystė“, „Ida Basar“ (1993), Palangos centrinės dalies regeneraciją (su archit. M. Ptašek), poilsio namus „Palangos vėtra“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją.

BERŽANSKIENĖ (GAGILAITĖ) DIANA – pedagogė (muzikė), sėkmingai ruošia jaunąsias moksleives-dainininkes. Dirba Palangos V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje (nuo 1984).

BĖKŠTA ARŪNAS – visuomenės, politikos, kultūros veikėjas, restauravimo technologas (fizikas), kultūros ministras (1999-2000). Gimė Palangoje.

BIELIAUSKIENĖ JADVYGA (1929–2009) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, sovietmečio disidentė, politinė kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė, aktyvi įvairių sąjungų, sąjūdžių, organizacijų narė. Mokėsi Palangos gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Palangos gimnazistų ateitininkų nelegalią organizaciją, o 1948 m. vasario mėn. – į partizanų B grupę, kurią sudarė legaliai gyvenę partizaninio judėjimo atsarginiai. Jadvygos slapyvardis buvo Šatrija. Ji platino partizanų spaudą. 

BIRUTĖ, kunigaikštienė – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, Vytauto motina. Palangoje jos vardu pavadintas Birutės kalnas ir alėja. Manoma, kad  ji gali būti palaidota Birutės kalno papėdėje.

BISKYS VIRGINIJUS – gydytojas stomatologas, Palangos reabilitacijos ligoninės direktorius (1991–2015). V. Biskio vadovaujama reabilitacijos ligoninė buvo nuolat modernizuojama, rekonstruojama, pertvarkoma, įsigyjama modernios įrangos, plečiamas paslaugų spektras. Medikui suteiktas nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. V. Biskys yra Estijos garbės konsulas Vakarų Lietuvai. Jis apdovanotas Estijos Baltosios žvaigždės IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, Klaipėdos apskrities garbės ženklu.

BLOŽĖ VYTAUTAS PETRAS (1930–2016) – poetas, vertėjas. Gyveno ir kūrė Palangoje (2002–2005).

BRIČKUS ANTANAS (1905–?) – Palangos burmistras (1939–1940), IV Seimo narys, agronomas.

BRINDZA JONAS – pedagogas (lituanistas),  ilgametis moksleivių literatų būrelio vadovas (1961-2000), Palangos miesto garbės pilietis. Atvyko į Palangą 1961 m. ir dirbo Palangos vidurinėje mokykloje (vėliau - Senojoje gimnazijoje) virš 40 metų. Mokytojas J. Brindza išaugino ne vieną šiuo metu Lietuvoje žinomą asmenybę. Mokytojas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1997), o Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų proga gavo Lietuvos Respublikos prezidento padėką (2003). 2013 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Jonui Brindzai už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. 

BRODSKIJ JOSIF (JOSIFAS BRODSKIS) (1940–1996) – rusų poetas, literatūros Nobelio premijos laureatas. Atvykęs 1966 m., poetas Palangoje praleido savaitę, gyveno grafų Tiškevičių rūmų pusrūsyje įrengtame Gintaro muziejaus darbuotojų bendrabutyje. Apsilankęs antrą kartą Palangoje 1968 m., apsigyveno viešbutyje „Pajūris”. Kurortui skirtas J. Brodskio eilėraštis –  „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus” (1967), eilių cikle „Lietuviškasis divertismentas” vienas eilėraštis – apie Palangą. Jo garbei Palangoje tiltelis per Rąžę pavadintas jo vardu (2014), ant tilto turėklų pritvirtinti atminimo ženklai (skulptorius Mindaugas Šnipas).

BRUCKUS  BORISAS (1874–1938) – mokslininkas, profesorius,  ekonomistas, gimęs Palangoje.

BRUCKUS  JULIUS  (1870–1951) – gydytojas, istorikas, politikos veikėjas, I Seimo narys, profesorius, gimęs Palangoje.

BUCEVIČIENĖ ELEONORA (1885 – ?) – rašytoja, dramaturgė, gyvenusi ir kūrusi Palangoje.

BUDRYS ROMUALDAS – muziejininkas, dailėtyrininkas, Palangos miesto Garbės pilietis. R. Budrys kartu su bendraminčiais įkūrė Gintaro muziejų Palangoje; jo iniciatyva buvo tiriamos ir restauruojamos šimtametės kurorto bažnyčios istorinės, ypatingos vertės relikvijos, tame tarpe – Palangos bažnyčios Didžiojo altoriaus paveikslas „Švenčiausioji mergelė Marija su vaikeliu“, nežinomo autoriaus sukurtas 17 a.; kartu su kurorto specialistais R. Budrys 1982 m. įkūrė skulptūrų parką Palangoje, 2008 m. šio parko ekspozicija atnaujinta. Muziejininko pastangomis išleistos knygos: „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai: architekto Franzo Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ (2008), „Senoji Palanga: Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“ (2009). 2009 m. vasario 15 d. už nuopelnus Palangos kultūrai Romualdui Budriui savivaldybės sprendimu suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

BUKAUSKIENĖ AUDRONĖ – dailės pedagogė. Gyvena, dirba ir kuria Šventojoje.

BUTKŲ JUZĖ (JUOZAS BUTKUS) (1893–1947) – muziejininkas, pedagogas, poetas, dramaturgas, pirmasis Palangos viešosios bibliotekos vedėjas (1937–1940).

Č

ČEPYS  ALBINAS  (1917–1989) – architektas. Palangos miesto vyriausiasis architektas (1963–1977). Tai laikotarpis, kai kurorte sudaryta visos Palangos poilsio zonos rajoninio planavimo schema. Šventojoje susikūrė antra stambi kurortinė vietovė, prie Palangos prijungta Nemirseta, 1971–1972 m. sudarytas Didžiosios Palangos generalinis planas, vystoma Vanagupė, pastatyta daug poilsio namų, restoranų. Architektas kovojo už kurorto žaliųjų vejų išlaisvinimą nuo tvorų. A. Čepys projektavo, asmeniškai prižiūrėjo statybas, siekė suformuoti Palangos architektūrinį stilių. Palangoje A. Čepys sukūrė ir įgyvendino 22 objektų projektus: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklą, parodų paviljoną, alaus barus „Molinis ąsotis”, „Laumės gryčia”, kavinę „Šachmatinė”, gyvenamuosius namus ir kt. Kai kurie jo projektuoti statiniai neišliko, dalis pakeista, rekonstruota. 2014 m. medinis Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos pastatas, pastatytas 1969 m., įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Architektas A. Čepys rašė kurorto estetikos ir architektūros klausimais, stengėsi puoselėti gyventojų meilę pajūrio gamtai. Jis mėgo daug keliauti, įgytas žinias panaudodavo naujuose projektuose. Mirė 1989 m., palaidotas Palangos kapinėse.

ČEPORIENĖ GENOVAITĖ  žr. URBONIENĖ GENOVAITĖ

ČERNECKIENĖ EMILIJA (1915–2012) – tautodailininkė (audėja), tautinių kostiumų kūrėja, Liaudies meno draugijos narė (nuo 1966 m.). E. Černeckienės austais tautiniais rūbais puošėsi Vytauto Didžiojo universiteto, Palangos „Mėguvos“, „Bočių“, Telšių „Čiučiuruko“, Klaipėdos „Kuršių ainiai“ ansambliečiai, jos audiniai papildė Lietuvos liaudies kultūros centro kuriamą tautinių drabužių kolekciją.  Įvairiose parodose E. Černeckienės audiniai eksponuoti nuo 1959 m. Surengtos ir personalinės audinių parodos – Vilniuje (1985, 1992), Palangoje (1985, 1993, 1995, 2005, 2013), Klaipėdoje (2013). 1972 m. Panevėžyje pirmąkart surengtame audėjų konkurse E. Černeckienė apdovanota personaline juosta, iš 1977 m. konkurso ji parsivežė verpimo ratelį, o 1988 m. palangiškė verpėja tituluota Lietuvos audėjų audėja ir papuošta karūna. 1992 m. jai paskirta Pauliaus Galaunės premija, aukščiausias liaudies meistrų apdovanojimas. 2005 m. audėja tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos laureate. E. Černeckienė apdovanota II laipsnio diplomais respublikinėje parodoje Vilniuje bei sąjunginėje parodoje Maskvoje. Emilijos Černeckienės darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Kretingos, Skuodo kraštotyros ir kiti muziejai. Tautodailininkė Emilija Černeckienė mirė 2012 m. kovo 7 d. Palangoje, palaidota Šventosios kapinėse.

ČILINSKAS EUGENIJUS –  Šventosios seniūnas (2007–2015).

ČILINSKAS KĘSTUTIS  (1946–2011) – teisininkas, visuomenės veikėjas,  Seimo narys (2007-2008). Iki studijų Vilniaus valstybiniame universitete gyveno, mokėsi, dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

ČIURLIONIENĖ-KYMANTAITĖ SOFIJA (1886–1958) – rašytoja, visuomenės veikėja, pedagogė. 1898–1899 m. mokėsi Palangos mergaičių pradžios mokykloje. 1908–1909 m. Palangoje lankėsi su sužadėtiniu, vėliau sutuoktiniu M. K. Čiurlionis. Sužadėtiniai Palangoje praleido nuostabias atostogas, abu kūrė. S. Kymantaitė Palangoje parašė literatūrinį kūrinį „Jūra”. Jų atminimui Palangoje, L.Vaineikio gatvėje ant 17-tuoju numeriu pažymėto namo atidengta memorialinė lenta (1969, skulpt. D.Zubovaitė-Palukaitienė). 1993 m. namas įregistruotas kultūros vertybių registre ir saugomas valstybės.

ČIURLIONIS MIKALOJUS KONSTANTINAS (1875–1911) – kompozitorius, dailininkas. Palangoje lankėsi paauglystėje su Oginskio dvaro mokyklos orkestru. 1908 m. vasarą mėnesį vasarojo Palangoje, lankėsi pas  sužadėtinę Sofiją Kymantaitę ir kūrė. Jų atminimui Palangoje, L.Vaineikio gatvėje ant 17-tuoju numeriu pažymėto namo atidengta memorialinė lenta (1969, skulpt. D.Zubovaitė-Palukaitienė).

D

DAUJOTAS  MARIJONAS (1891–1975) – miškininkas, mokslininkas, Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimo pradininkas. 1924 m. pradėjo Palangos pajūrio kopų apželdinimo darbus. Netoli Naglio kalno jam atminti pastatytas stogastulpis (1984), jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.

DAUKANTAS  FELIKSAS (1915–1995) – dailininkas dizaineris, gintaro dirbinių kūrėjas, dėstytojas, profesorius. Palangos gintaro muziejuje rengė  personalines gintaro dirbinių parodas (1974, 1995). Nuo 1950 m. dalyvavo įvairiose meno parodose. Dailininko darbai eksponuoti visame pasaulyje. 1974, 1995 m. surengtos individualios dirbinių parodos ir Palangoje. Šiuo metu Gintaro muziejuje yra saugoma didelė dalis F. Daukanto kūrybinio palikimo – sukaupti 338 eksponatai. 1970 m. dizaineris F. Daukantas sukūrė herbą Palangai, tačiau sovietinė valdžia  heraldiką laikė nepriimtinu praeities reliktu ir tais pačiais metais herbas buvo panaikintas. F. Daukanto sukurtas Palangos herbas, kiek pakoreguotas menininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, patvirtintas 1996 m.

DAUKŠA  RAIMONDAS – dailininkas (tapytojas ekspresionistas).  Gyvena ir kuria Palangoje.

DAUKŠAS  RAIMUNDAS – medikas, psichologas, literatas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą.

DAUKŠIENĖ STEFA žr. VEČERSKYTĖ-DAUKŠIENĖ STEFA

DĖDINAS  PRANAS (1930–2017) – medikas, mokslininkas, tremtinys. Jo iniciatyva buvo įkurtas Kauno medicinos instituto Širdies kraujagyslių fiziologijos ir patologijos MTI Palangos filialas (1969).

DIMŽLYS ANTANAS (1920–2010) – skulptorius. Jo sukurta skulptūra „Baltija“ stovėjo Palangoje (1990), po to perkelta į Šventąją (2009).

DUSEIKA  VLADISLOVAS (1832–1890) – kunigas. Už ryšius su 1863 m. sukilėliais ištremtas iš Lietuvos. Į Palangą grįžo 1871 m.

DVARIONAITĖ ALDONA (1939–2000) – pianistė, pedagogė, kompozitoriaus B.Dvariono dukra. Palaidota Palangos kapinėse.

DVARIONAS BALYS (1904–1972) – kompozitorius, dirigentas, pianistas, pedagogas, profesorius. Kompozitoriaus gyvenimas ir kūryba susiję su Palanga. 1921 m. Palangoje jis koncertavo su „Dainos“ draugijos choru. Muzikas nuo 1930 m. dažnai lankėsi Palangoje. 1958 m. Birutės alėjoje Dvarionų šeima įsigijo vilą ir vasaras leisdavo Palangoje. Čia profesorius rašė uvertiūrą „Aušra“, sonatą smuikui ir fortepijonui, operą „Dalia“, pradėjo kurti koncertą fortepijonui ir orkestrui ir kt. kūrinius. Nuo 1955 m. Palangos vasaros estradoje imta rengti simfoninės muzikos koncertus. B. Dvarionas, tuometinis Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, koncertuodavo Palangoje. Profesoriaus ir jo žmonos Aldonos Dvarionienės pastangomis Palangoje 1958 m. atidaryta vaikų muzikos mokykla. Kompozitorius mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse. Dvarionų šeimos antkapinio paminklo projekto autorius – skulptorius R. Midvikis. B. Dvariono šeimos kapas, namas Palangoje yra įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Prie namo Palangoje, Birutės al. 6, stovi skulptoriaus R. Midvikio granitinė stela. Name išliko autentiškas kompozitoriaus darbo kambarys, kuriame stovi fortepijonas, darbo stalas, nuotraukos ir kt. 

DVARIONIENĖ (SMILGAITĖ) ALDONA  (1907–1982) – pianistė, kompozitoriaus B.Dvariono žmona. Palaidota Palangos kapinėse.

E

EIDUKAITIS  VIDMANTAS – dailininkas karikatūristas. Gyvena Palangoje.

EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA žr. OŠKINYTĖ-EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA

EINAS FELIKSAS (1927-1991)  –  teatro ir kino aktorius. Gimė Būtingėje.

ENDZINIS JONAS – knygnešys. Gyveno Palangoje, dirbo pašto vežėju, perveždavo draudžiamą lietuvišką literatūrą.

F
FREIMANAS  knygnešys. Gyveno Palangoje, buvo pašto tarnautojas. Bendradarbiavo su L.Vaineikiu, kuris organizavo draudžiamos lietuviškosios spaudos platinimą.
G

GAIGALAITĖ  NIJOLĖ – skulptorė. Palangoje stovi jos sukurta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (1961).

GALDIKAS  JURGIS (1883–1963) – kunigas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Buvo Palangos klebonas (1938–1940). 1938 m. Palangos klebonija sudegė. Palangoje dirbęs klebonas Juozapas Šniukšta atsistatydino. Naujasis klebonas ėmė rūpintis klebonijos atstatymu. Sužinoję apie J. Galdiko norus išplėsti kleboniją – atstačius pirmą aukštą, pristatyti dar ir antrą, parapijos komitetas nutarė neparemti klebono planų. Nors ir negaudamas paramos iš parapijos, J. Galdikas, daugiausia savo lėšomis, per 2 metus pastatė kleboniją. Klebono santykiai su bažnytiniu komitetu nepagerėjo ir po klebonijos pastatymo. Užbaigęs statybos darbus, kunigas J. Galdikas 1940 m. pabaigoje paprašė vyskupo, kad jį perkeltų į kitą parapiją. 1941 m. sausio 17 d. jis išvyko iš Palangos.

GALDIKAS  VYTAUTAS (1927–2011) – tautodailininkas (tapytojas), muzikos instrumentų meistras. Gimė ir gyveno Palangoje.

GALDIKIENĖ VIDA TERESĖ (MURAUSKAITĖ) – akušerė, tremtinė, sąjūdžio aktyvistė, pirmoji Palangos „Tremtinio" klubo pirmininkė. Vida Galdikienė apdovanota padėkos raštais už drąsą, suburiant tremtinių politinę jėgą ir žyminiu ženklu „Už nuopelnus Tėvynei“. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo 25-mečio proga 2013 m. Vidai Teresei Galdikienei įteikta padėka už aktyvią ilgametę veiklą, įprasminant Lietuvos laisvės kovų, trėmimų, skaudžią tautos istoriją, už jaunesnės kartos patriotinį ugdymą.

GALINAUSKIENĖ JŪRATĖ – pedagogė-lituanistė. Išrinkta „Metų mokytoja“ (2005). Gyvena ir dirba Palangoje.

GELŽINIENĖ (DILKAITĖ) VAIDUTĖ – medikė (kardiologė), biomedicinos mokslų daktarė, dirba KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute Palangoje (nuo 1993).

GENYS (GENIS) KAZIMIERAS (1866–1952) – kunigas, publicistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos draudžiamos spaudos platintojas, Palangos gimnazijos direktorius (1928–1930). Paskirtas į Palangą, 1892–1896 m. ėjo vikaro ir progimnazijos kapeliono pareigas. Dirbdamas Palangoje, rėmė ir organizavo knygnešių darbą, buvo vienas iš šv. Kazimiero draugijos steigėjų, tačiau 1893 m. pašalintas iš progimnazijos kapeliono pareigų už nelegalų tikybos dėstymą lietuvių kalba, vėliau  grąžintas į darbą. 1896 m., Rusijos valdžiai pareikalavus, kad katalikai moksleiviai melstųsi rusiškai, K. Genys tam pasipriešino. Bijodamas represijų, jis 1986 m. atsisakė kapeliono pareigų ir slapčia išvyko studijuoti į Romą, laisvuoju klausytoju šv. Apolinaro licėjuje studijavo kanonų teisę. Į Palangą grįžo 1928 m. Iki 1930 m. dirbo Palangos gimnazijos direktoriumi.

GENUTIS ALGIS –  kunigas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių kunigų seminarijos ir KU Pedagogikos fak. dėstytojas. Palangos dekanato dekanas, Palangos parapijos klebonas (2003–2010).

GINIOTIS  TOMAS  – visuomenės veikėjas, miškininkas. Dirba LASS įmonės „Įranga“ direktoriumi (nuo 1989).

GINTALAS PETRAS – skulptorius, metalo dizaineris, medalių kūrėjas,  dėstytojas, profesorius. Su tėvais apsigyveno Palangoje  (1952). Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1963).

GIRDVAINIS MYKOLAS (1841-1931) – mokslininkas entomologas ir ichtiologas. 1876 m. tyrinėjo Baltijos jūros ichtiofauną Palangoje (ties Kunigiškių kaimu), bičiuliavosi su grafų Tiškevičių šeima.

GODUNAVIČIENĖ (GIEDRAITĖ) JADVYGA – žurnalistė, poetė, tremtinė. Mokėsi Palangos gimnazijoje (1946–1949), dirbo buhaltere Palangos prekybos valdyboje (1958-1964).

GRECEVIČIUS PETRAS – inžinierius, pedagogas, mokslininkas, docentas,  daktaras (humanitariniai m., menotyra, architektūra). KU Rekreacijos katedros vedėjas, politikas, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 1982 m. gyvena Palangoje.

GRIŠKEVIČIUS  GEDIMINAS – poetas, žurnalistas, laikraščio „Palanga“ redaktorius (1991–1992), poezijos knygelių vaikams autorius. Gyvena Palangoje.

GRIUŠYS JUOZAS  (1952–2017) – dailininkas, Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ pirmininkas. Gyveno ir kūrė Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.

GRUODIS JUOZAS (1884–1948) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Sukūrė baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933).

GUDELIS  VYTAUTAS (1923–2007) – geografas, geologas, habil. dr., profesorius. Nuo 1948 m. rinko medžiagą apie Lietuvos pajūrį. Jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje. Paskelbė daug publikacijų apie pajūrį.

I

ILSKIS  JONAS (1907-1985) – kunigas, literatas. Palangos vikaras ir gimnazijos kapelionas (1935-1938), Palangos klebonas ir dekanas (1941-1948).

INTAS TOMAS – lengvaatletis, Lietuvos ieties metimo čempionas. Baigė Palangos sporto mokyklą.

J
JAGĖLA JONAS – skulptorius. Jo darbai  Palangoje: paminklas L.Vaineikiui (1989), J.Žemaičiui (2004).
JAKŠEVIČIŪTĖ-VENCLAUSKIENĖ STANISLAVA (1874-1958) – aktorė, teatro ir visuomenės veikėja. 1899 m. Palangoje kartu su G.Petkevičaite-Bite pastatė pirmąjį viešą lietuviškąjį spektaklį, vaidino Agotą.
JANULAITIS AUGUSTINAS (1878-1950) – teisininkas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas. Būdamas studentu, dalyvavo pirmajame viešame lietuviškame spektaklyje Palangoje (1899), vaidino Antaną.
JASENSKIS JULIJONAS (1875-1934) – kunigas, publicistas, vertėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1900-1906).
JONUŠKAITĖ ŽYMANTĖ (1936-2001) – skulptorė, gyveno ir kūrė Palangoje (nuo 1960). Palangos skulptūrų parkelyje eksponuojama jos dekoratyvinė  skulptūra „Saulytė“. Ž.Jonuškaitė palaidota Palangos kapinėse.
JUCEVIČIUS LIUDVIKAS ADOMAS  (1813-1846) – kunigas, etnografas, kraštotyrininkas, literatas, literatūros istorikas, vertėjas. Pirmasis užrašė legendą apie Jūratę ir Kastytį (1836).
JUDELIS  MARKAS  (1897-1975) – pedagogas, jidiš kalbininkas, visuomenės veikėjas. Gimė Palangoje.
JUOZAPAVIČIENĖ (BAUŽYTĖ) VALDONĖ (g. 1960)  – pedagogė, vokalistė, saviveiklininkė, chorvedė.  Paruošė daug mažųjų dainininkų konkursui „Dainų dainelė“. Dirba Palangoje.
JUREVIČIUS LAURYNAS  (1880-1927) – knygnešys. Gyveno Užkanavės kaime netoli Palangos, gabendavo per sieną draudžiamą lietuvišką literatūrą.
JUREVIČIUS  VYTAUTAS ( 1922-2010) – pedagogas, poetas, tremtinys. Apdovanotas „Vyčio kryžiaus“ ordinu (Karininko kryžiumi). Palangos miesto Metų žmogus (2006). Palaidotas Palangos kapinėse.
JUREVIČIŪTĖ MARIJA  (1925-2010) – politinė kalinė, tremtinė. Palaidota Palangoje.
JURGAITIS MARCIJONAS POVILAS ( 1855-1926) – kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas.  Palangos progimnazijos kapelionas (1883-1889).
JURGELIS RYTAS – dailininkas. Gyvena ir kuria Palangoje.
JURGUTIS ANTANAS (1895–?) – Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, kapitonas. Gimė Palangoje
JURGUTIS PRANAS (1884-1981) – medicinos felčeris, Palangos ligoninės įkūrėjas (1948). Palaidotas Palangos kapinėse.
JURGUTIS ROMUALDAS – medikas (terapeutas), medicinos mokslų daktaras (1993). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1943-1954).
JURGUTIS VLADAS RAFAELIS (1885-1966) – politikas, ekonomistas, akademikas, Lietuvos banko įkūrėjas, kunigas, finansų terminijos kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius. Gimė Palangoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1897-1901). Palaidotas Palangos kapinėse. Gimtuosius namus Palangoje, Piktuižio 13, ženklina paminklinė stela (1997, skulptorius R.Midvikis).
JUŠKEVIČIUS  FELICIJONAS (1873-1899) – kunigas, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas (1896-1899).
JUŠKYTĖ (JUŠKEVIČIŪTĖ) JADVYGA TEOFILĖ (1869-1948) – spaudos bendradarbė, knygnešė, žymi tautinio atgimimo veikėja. Dalyvavo Palangos pirmame viešame lietuviškame spektaklyje (1899), vaidino Bekampienę.
JUZELIŪNAS JULIUS (1916-2001) – kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habil. dr. (hum. m.), menotyros dr. (1972). Poilsiaudavo Palangoje, vėliau įsigijo vilą.
K
KAIRYS STEPONAS (1879-1964) – inžinierius, politikas, pedagogas, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1889-1894).
KALANTA ANTANAS (1945-2014) – Palangos senosios gimnazijos pedagogas, kolekcininkas, Romo Kalantos brolis.
KANIAVA EDUARDAS – dainininkas, dėstytojas, profesorius, Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas. Seimo narys (2000-2004). Dainininkas gyvena Palangoje.
KARNAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ ELENA – pedagogė (lituanistė), poetė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė (2001). Nuo 1989 m. gyvena, dirba ir kuria Palangoje.
KAROSAS  JUOZAS (1890-1981) - kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, profesorius. Palangoje esančioje viloje kompozitorius gyveno ir kūrė  1958-1981 m. Ant namo Birutės al. 5 atidengta memorialinė lenta J. Karosui atminti (2015).
KAUNIENĖ (RŪTYTĖ) ZUZANA  (1911- ?)  – žolininkė. Gyveno Kunigiškių kaime, Palangos apylinkės žmones gydė žolėmis.
KAZĖNAS ZINAS (1936-2019) – fotografas. Išleido fotoalbumus apie kurortą:  Palanga (1978; 1985).
KAZLAUSKAS JUOZAS (1922-2001) – pedagogas (lituanistas), ilgametis buvęs Palangos vidurinės mokyklos direktorius.
KELERTIENĖ PALMIRA – astrologė, baigė Palangos vidurinę mokyklą.
KENTRA  JONAS (1869-1942) – teisininkas (notaras), tremtinys. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos progimnazijoje. Iki pirmojo Pasaulinio karo gyveno Palangoje.
KEPENIS  DAINIUS – visuomenės veikėjas, sportininkas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas (nuo 1990), Sveikatos sąjungos prezidentas. Gyvena Palangoje.
KERNAGIS VYTAUTAS (1951-2008) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas, aktorius. Dažnai  koncertuodavo Palangoje. Turėjo butą Palangoje, vasaromis jame gyveno.
KETURAKIS   žr. VILKUTAITIS JUOZAS
KIAULEIKIS LEONAS  (1927-2009) –  publicistas, žurnalistas, kolekcininkas. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos gimnazijoje. Parašė knygą apie gimtąjį kurortą – Palanga (1957, 1961).
KIRSTUKAS REMIGIJUS ALVYDAS – gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 1970 m. gyvena Palangoje. Palangos miesto meras (2005-2008).
KIŠONAITĖ-AUŽELIENĖ SIGITA (1948-2015) – dailininkė (grafikė). Dailininkų sąjungos narė (1984). Gyveno ir  kūrė Palangoje.
KNABIKAITĖ-ZABULIONIENĖ BRONISLAVA (1872- ? ) – lietuviškosios draudžiamos literatūros platintoja, lietuvybės propaguotoja, gyveno Palangoje nuo 1919 m. Išleido: Vadovėlis po Palangą ir jos apylinkę (1922), pirmąjį Palangoje lietuvišką laikraštį Palangos žvejys (1919).
KONČIUS ALGIRDAS NORBERTAS (1915-2006) – mokslininkas, miškininkas, visuomenės veikėjas, I.Končiaus sūnus. Vaikystę praleido  Palangoje, kur tėvai turėjo namus, žemės.
KONČIUS  IGNAS (1886-1975) – etnografas, fizikas, muziejų steigėjas, profesorius. Parašė knygą Palangos kraštas (1925, su V.Ruokiu). Mokėsi ir gyveno Palangoje.
KUČINSKAS  EDMUNDAS  – kultūros, visuomenės veikėjas,  estrados dainininkas, gyveno ir mokėsi Palangoje.
KUIZINAS STANISLOVAS (1881-1943) – knygnešys, kariškis, provizorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje, dalyvavo Palangoje vykusiame pirmajame lietuviškame  viešame spektaklyje, sukūrė piemenuko rolę (1899).
KULNYTĖ BIRUTĖ – muziejininkė, etnologė. Gyveno, mokėsi Palangoje. Dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore.
KUNDROTAS VIDAS –  ekonomistas, auditorius, ekonomikos m. daktaras, politinis veikėjas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1972).
KUSAS VYTAUTAS – dailininkas, poetas, pedagogas, fotografas. Rengia savo dailės kūrinių parodas, leidžia poezijos knygas. Gyvena, kuria Palangoje.
KUSAS VLADAS – biofizikas, medikas, mokslininkas, medicinos mokslų daktaras. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1965).
KVIKLYS RIMANTAS ANTANAS (1932-2016) – miškininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatas, spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis, Kretingos rajono tarybos narys (2004-2007). Ilgametis Šventosios girininkijos girininkas (nuo 1959).
L
LARSSON LARS THOMAS  (LARSAS TOMAS LARSONAS) - Palangos miesto partnerio Simrishamno (Švedija) gyventojas, buvęs pedagogas, dabar užsiimantis labdaringa veikla, Palangos miesto garbės pilietis (2013).
LAUCEVIČIUS  LIUBOMIRAS  –  teatro, kino ir televizijos aktorius. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje.
LAUČYS VYTAUTAS (1951–2018) – Palangos vidurinės mokyklos absolventas, chemijos mokslų daktaras, sukūręs nukleino rūgščių apykaitos fermentų gamybos technologiją.
LĖBARTAS  JURGIS  (1879-1944) – visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, 1923 m. sukilimo dalyvis. Jis – vienas aktyviausių lietuvininkų, siekęs sujungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvas į vieną bendrą, nepriklausomą valstybę. Nuo 1939 m. gyveno Palangoje.
LĖCKAS ALGIMANTAS (1934-2009) - architektas. Palangoje suprojektavo poilsio namus "Žilvinas" (1969), "Linas" (1975), "Goda" (1985), plaukimo baseinų kompleksą Vanagupėje (1984) ir kt.
LIACHOVIČIUS JŪRATIS VIKTORAS (1946–2017) – istorikas, muziejininkas, kolekcininkas. Gyveno ir dirbo Palangoje, Kurorto muziejaus direktorius (2014–2017). Palaidotas Palangos kapinėse.
LIEBUS  ANDRIEJUS (1908-1986) – stalius, medžio drožybos meistras. Palangos bažnyčiai    pagamino  maldos suolus. Gimė ir palaidotas Palangoje.
LIGNORAS (LIGNARSKIS) PETRAS (1867-1952) – knygnešys. Gimė Palangoje, buvo grafo Felikso Tiškevičiaus liokajus.
LIKŠA GINTAUTAS (1943-2009) – architektas. Gyveno Palangoje (nuo 1979), suprojektavo daug pastatų Palangoje (Šiaulių „Tauro“ poilsio namus ir viešbutį „Žydroji liepsna“, AB „Komprojektas“ gamybinį pastatą su bendrabučiu, Mokesčių inspekcijos pastatą ir kt.).
LIKŠAITĖ INGA - menininkė tekstilininkė, Dailininkų sąjungos narė. Baigė Palangos 3-čiąją vidurinę mokyklą.
LIKŠIENĖ IRENA – architektė. Gyvena Palangoje. Suprojektavo daug pastatų Palangoje, kai kuriuos – kartu su G.Likša (Vaikų muzikos mokyklą, Pradinę mokyklą,  viešbučius „Šilas“, „Tenisas“ ir kt.).
LIPINSKAITĖ EGLĖ - dailininkė tapytoja, Palangos kūrybinės grupės "Mostas" narė.
LITVAITIS VITALIUS BERNARDAS – inžinierius, kultūros veikėjas, buvęs ilgametis  SPUAB „Palangos vandenys“ vadovas. Parašė knygą „Šimtmečio istorija“ apie Palangos vandentvarkos ūkį (2008, kartu su L.Peleckiu-Kaktavičiumi). Rūpinosi skulptūros  „Laiminantis Kristus“ atstatymu, vienas iš Palangos skulptūrų parko įkūrėjų.
LITVAITYTĖ IEVA - menininkė, dailės ir technologijų pedagogė, Palangos kūrybinės grupės "Mostas" narė. Gimė, dirba ir kuria Palangoje.
LOUIS NOЁL HUBERT (1839-1925) – prancūzų skulptorius, medalių kūrėjas. Jo skulptūra „Rebeka“ puošia Palangos parką  nuo 1983 m. Skulptūra atvežta iš Vilkėno dvaro, kur ji stovėjo nuo 1913 m.
LUKAITIS ANTANAS – knygnešys. Gyveno Palangoje. Buvo knygnešio Antano Neimanto artimiausias bendradarbis.
LUKAUSKYTĖ AUDRA (1943-2010) – kultūros ir visuomenės veikėja, bibliotekininkė, spaudos bendradarbė, kultūros renginių, parodų organizatorė, kraštotyrininkė. Dirbo Palangos miesto bibliotekos vedėja, vėliau – viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja (1988-2010). Palaidota Palangos kapinėse.
LUKOČIŪTĖ-KHAIMOVICH ANŽELA (g. 1967 m. Palangoje) – dailininkė (tapytoja, grafikė).  Gyvena JAV.
LVOVAS VADIMAS (1906-1944) – inžinierius, architektas. Palangos ir Šventosios vyriausias inžinierius (architektas) (1938-1940).
M
MACIENĖ VILIJA – Palangos gintaro muziejaus vedėja (nuo 1998), spaudos bendradarbė.
MACIUS ALFREDAS - estrados dainininkas. Gimė ir mokėsi Palangoje.
MACIUS  EUGENIJUS – operatorius, režisierius-operatorius, fotografas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1958).
MAČYS JUOZAS (1896–1966) – Lietuvos kariuomenės kapitonas. Palaidotas Palangos kapinėse.
MAIRONIS (1862-1932) – kunigas, profesorius, poetas. Dažnai poilsiaudavo ir kurdavo Palangoje. Parašė eilėraštį „Nuo Birutės kalno“, baladę „Jūratė ir Kastytis“ ir kt. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.
MALECKIENĖ (PAKUTINSKAITĖ) STANISLAVA – dailininkė (grafikė).
MALINAUSKAS VIKTORAS – estrados dainininkas.  Palangoje baigė vidurinę mokyklą.
MARDOSAS LAIMUTIS – dailininkas, architektas. Palangos vyriausias architektas   (1977-1988). 
MARTINAITIS PRANAS (1898–1972) – botanikas, sodininkas, pirmasis Palangos botanikos parko direktorius. Palaidotas Palangos kapinėse.
MARTINKUS BRONIUS – inžinierius, politikos ir visuomenės veikėjas. Palangos miesto tarybos deputatas, Palangos miesto tarybos pirmininkas (1990-1995). Gimė Palangoje.
MAŽEIKIENĖ ELENA žr. KARNAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ ELENA
MEŠKYS JUOZAS  (1955-2005) – dailininkas, fotografas. Gimė Palangoje. Prisidėjo prie kūrybinės grupės „Mostas“ įkūrimo Palangoje.  Palaidotas Palangos kapinėse.
MICKEVIČIUS ADOMAS (1798-1855) – lenkų poetas. Palangoje lankėsi 1824 m. vasarą. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.
MIČIŪNAS PETRAS  (1908-1969) – visuomenės veikėjas, II Pasaulinio karo dalyvis. Palangos Vykdomojo komiteto pirmininkas (1959-1969). Palaidotas Palangos kapinėse.
MIDVIKIS REGIMANTAS – skulptorius. Jo darbai Palangoje: paminklas pirmajam viešam lietuviškam spektakliui (1989), paminklinės stelos B.Dvarionui (2004), V.Jurgučiui (1997), E.Balsiui (1989).
MIEŽINIENĖ (LIACHOVIČIŪTĖ) ALA SABINA – bibliotekininkė, bibliografė, informacijos ir komunikacijos mokslų specialistė, docentė, istorijos mokslų kandidatė (1969), daktarė (humanit.m.) (1993). Palangoje baigė vidurinę mokyklą.
MIKALKĖNAS  RIMANTAS ANTANAS – Palangos meras (1990-1994).
MIKLOVAS JUOZAPAS (1919-1991) – kunigas. Palangos bažnyčios altarista su vikaro teisėmis (1978-1985), Palangos bažnyčios klebonas (1985-1991).  Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.
MYKOLAITIS-PUTINAS VINCAS (1893-1967) – rašytojas. Ilsėjosi ir kūrė Palangoje. Ateitininkų konferencijos metu Palangoje suvaidinta V.Mykolaičio-Putino misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (1927).
MILINIS VIRGINIJUS – pedagogas, „Grubiojo“ teatro Palangoje įkūrėjas ir režisierius.
MINGILAITĖ - UOGINTIENĖ BRONĖ  (1919-1983) – dailininkė tapytoja, dėstytoja. Palangoje turėjo dirbtuves, kuriose vasaromis tapydavo.
MONCEVIČIENĖ LENDRŪNA – pedagogė, dailininkė, Palangos S.Vainiūno meno mokyklos dailės skyriaus vedėja.
MONČYS (MONCEVIČIUS) VYTAUTAS (1950-2016) – architektas, dailininkas (tapytojas). Gyveno, dirbo ir kūrė Palangoje.
MONČIENĖ (AUŽELYTĖ) LIUCIJA – pedagogė (fizikė). Gimė Palangoje, čia baigė vidurinę mokyklą (1977). Dirba Palangoje (nuo 1984 m.)
MONČYS ANTANAS (1921-1993) – skulptorius. Po antrojo Pasaulinio karo gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Paryžiuje. Palangai padovanojo 58 darbus (1992). Palangoje veikia Antano Mončio namai-muziejus.
MONGIRDAS VLADISLOVAS (1877-1960) – medikas, draudžiamos lietuviškosios spaudos platintojas. Mokėsi Palangos progimnazijoje. Pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio metu Palangoje (1899) vaidino Bekampį.
MONGIRDAITĖ  PAULINA (1865-1924) – fotografė. Pirmoji Palangos fotografė. Parengė fotografijų albumą „Kretynga“ (1890), daug atvirukų su Palangos vaizdais. Gyveno Palangoje. Palaidota Palangos kapinėse.
MUKAITĖ LORETA žr. SUNGAILIENĖ LORETA
MUKIENĖ  DANUTĖ – žurnalistė, knygų, periodinių ir elektroninių leidinių leidėja, daugelio publikacijų autorė, žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė. Kurį laiką (1990-1995) gyveno ir dirbo Palangoje.
N
NAGEVIČIUS (NAGIUS) VLADAS (1881[1880]-1954) – karo gydytojas, generolas, archeologas, muziejininkas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1893-1896).
NARMONTAS  VYTAUTAS (1953-1998) – tautodailininkas (tapytojas), augo Palangoje.
NASTOPKA KONRADAS (g. 1949) – medikas, Rytų medicinos specialistas, refleksoterapeutas. Gyvena Palangoje.
NEIMANTAS ANTANAS (tėvas) (1839-1917) – ūkininkas, knygnešys.
NEIMANTAS ANTANAS (sūnus) (1869-1934) – ūkininkas, knygnešys.
NĖRIS  SALOMĖJA (1904-1945)  – poetė. Dažnai vasaromis lankydavosi Palangoje, ilsėdavosi, kurdavo. Dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kursuose Palangoje (1939). Jūrai, Palangai S.Nėris skyrė daug posmų.
NORMANTAS  BOLESLOVAS (1911-2004) – pedagogas (muzikos mokytojas), chorvedys. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.
O
OMILANOWSKA MAŁGORZATA (OMILANOVSKA MALGORŽATA)– Lenkijos mokslininkė, kultūros istorikė, profesorė, habilituota daktarė, Palangos miesto garbės pilietė (2016)
OŠKINIS BRONIUS (1913-1985) – sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius, sklandymo pradininkas Lietuvoje, pirmasis Palangos gintaro muziejaus vedėjas (1963-1967). Nuo 1962 m. gyveno  Palangoje, palaidotas miesto kapinėse. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.
OŠKINYTĖ DOVILĖ - dailininkė, pedagogė, Palangos kūrybinės grupės "Mostas" narė.
OŠKINYTĖ-EIMANAVIČIENĖ GRAŽINA – dailininkė (grafikė). Nuo 1967 m. gyvena ir kuria Palangoje, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Palangos botanikos parko lankytojus pasitinka jos skulptūra „Paminklas parko įkūrėjui E.F.Andrė“ (2006). Palangos miesto garbės pilietė (2016).
P
PAKUTINSKAS  FELIKSAS (1942-2016) – menininkas, gintaro apdirbimo meistras. Palangos gintaro muziejuje eksponuotos jo gintaro dirbinių parodos. Gyveno Palangoje.
PAKUTINSKIENĖ  IRENA – menininkė, gintaro apdirbimo meistrė. Palangoje gyvena nuo 1959 m. Kartu su vyru Feliksu Pakutinsku Palangos gintaro muziejuje eksponavo juvelyrinius dirbinius iš gintaro.
PALAITIS  RAIMUNDAS – verslininkas, valstybės ir politikos veikėjas, Palangos miesto meras (2000), Seimo narys (2000-2004; 2004-2008), Vidaus reikalų ministras   (2008-2012). Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1975), dirbo Palangoje (1981-2000). 
PAULAUSKAS ALFREDAS (1928-2013) - inžinierius architektas, Palangos vyriausiasis architektas (1957-1963).
PAULAUSKAS FELIKSAS (1879-1952) – knygnešys, pirmasis Palangos valsčiaus viršaitis (1921-1939).
PAULAUSKAS STEPONAS (1877-1965) – pirmasis šaulių vadas Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.
PAULIKAS ROMAS – dailininkas (tapytojas marinistas). Gyvena ir kuria Palangoje.
PEČIUKEVIČIENĖ (BALČIŪNAITĖ) GENĖ – pedagogė (anglų kalbos mokytoja). Gyvena ir dirba Palangoje. Apdovanota Garbės ženklu už naujausių mokymo metodų diegimą, mokymo knygų ir vadovėlių parengimą bei aukštus pedagoginės veiklos rezultatus (2009).
PETKEVIČAITĖ-BITĖ GABRIELĖ (1861-1943) – rašytoja, kultūros, visuomenės veikėja, knygnešė, pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio Palangoje (1899) organizatorė ir režisierė.
PETRIKAITĖ-TULIENĖ KONSTANCIJA (1906-1999) – skulptorė. Palangoje Birutės kalno papėdę puošia jos skulptūra „Birutė“ (1965).
PETRIKYTĖ  BIRUTĖ – dainininkė. Nuo 2008 m. gyvena Palangoje.
PIKTUIŽIS  JONAS (1901-1920) – palangiškis savanoris, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. 1920 m. lapkričio 21 d. žuvo prie Širvintų. 1932 m. J. Piktuižis pripažintas Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tais pačiais metais Roužės gatvė Palangoje pavadinta J. Piktuižio vardu.
PIKTURNA  IGNAS (1924-2005) – rašytojas marinistas, žurnalistas, publicistas, scenaristas. Gimė  Palangoje, baigė Palangos gimnaziją (1944).
PINELIS JURGIS (1874- ? ) – knygnešys. Gyveno Palangoje, dirbo paštininku.
PIVRIKAS VIKTORAS (1950–2013)  – medikas, visuomenės ir politinis veikėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, Palangos savivaldybės tarybos narys (1995–1997, 1997–2000,  2003–2007, 2007–2011).
PLATAKIS KAZIMIERAS - medikas. Lietuvos respublikos nusipelnęs gydytojas (1974), ilgametis Palangos ligoninės vyriausias gydytojas.
POVILAITIS  STASYS (1947-2015) – estrados dainininkas. Nuo 1961 m. šeima apsigyveno Palangoje. Palangoje buvo įkūręs jaunimo estradinį ansamblį. 1965 m. išvyko į Vilnių. Palaidotas Palangos kapinėse.
PRANAITYTĖ  ZUZANA – skulptorė. Šventosios kopose stovi jos skulptūra „Žvejo dukros“ (1982).
PRAPUOLENIS KAZIMIERAS (1858-1933) – kunigas, visuomenės, politikos ir katalikų bažnyčios veikėjas. Palangos altarijoje apsigyveno 1925 m. Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.
PRIALGAUSKAS  KAZIMIERAS (1901-1988) – kunigas,  bažnytinės teisės daktaras. 1950 m. saugumiečių areštuotas, nuteistas 10 m. kalėti. Į Lietuvą grįžo 1954 m. Paskirtas į  Palangą altarijon (1975) ir išbuvo ten iki pat mirties (1988).
PRIELGAUSKAS IGNAS (1871-1956) – pianistas, pedagogas, profesorius.  Palangoje turėjo vilą, čia ateidavo pamokoms mokiniai. Pas Prielgauskus Palangoje gyvendavo arba ateidavo pasisvečiuoti Varšuvos muzikos profesoriai, atlikėjai.
PRONCKŪNIENĖ (GUSTYTĖ) ALMA – pedagogė, dramos sambūrio „M-3-ji karta“ prezidentė, režisierė. Gyvena, dirba, kuria Palangoje.
PUKYS POVILAS (1935-2017) – žurnalistas. Gimė ir mokėsi Palangoje. 
PUODŽIUS DANIUS– inžinierius, visuomenės veikėjas, ilgametis Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas (1969-1989).
PUŠKORIUS (PUŠKARŽEVIČIUS) VLADAS (1893-1958) – operos solistas, vargonininkas. Gimė Palangoje.
R
RADAVIČIENĖ (ENDZINAITĖ) GEORGINA (1910-2007) – medikė (pediatrė), gyveno Palangoje nuo 1962 m.
RAGAUSKAS KAZIMIERAS (1920-?) - gimė ir mokėsi Palangoje. Sportininkas, pirmasis palangiškis, ėmęs kultivuoti sportą kurorte. Įkurta K.Ragausko taurė, kurorte vyksta teniso turnyrai K.Ragausko taurei laimėti.
RAMANAUSKAS VALERIJONAS (1856-1946) – Lietuvos kariuomenės generolas. Nuo 1926 m. gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos miesto kapinėse.
RASIMAS (RASIMAVIČIUS) NARCIZAS LIUDVIKAS  – teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto (1990, kovo 11) signataras, valstybės ir politikos veikėjas.
RASTAUSKAS  ROLANDAS – poetas, dramaturgas, eseistas, docentas, KU dėstytojas, vertėjas. Nuo 1960 m. gyveno Palangoje, baigė Palangos vidurinę mokyklą (1972). 1978-1986 m. dirbo Vilniuje, o nuo 1986 m. persikėlė gyventi į Palangą. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1990), Nacionalinės premijos laureatas (2010).
RAUDYS ADOMAS STASYS – skulptorius, architektas. Gimė Vilimiškių kaime, netoli Palangos. Mokėsi Palangos mokykloje. Gyvena ir kuria Paryžiuje (Prancūzija).
REMYS  DONIUS (1925-2013) – poetas, filosofas, inžinierius. Gyveno ir kūrė Palangoje.
RIMANTIENĖ RIMUTĖ – archeologė, dėstytoja, habil. dr. Šventojoje vykdė archeologinius kasinėjimus, parašė knygą  „Šventoji“ (1979-1980, 2 kn.).
RIMKUS EGIDIJUS (1958-2014) - gydytojas ginekologas,verslininkas, mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto meras (2001-2002).
RIMKUTĖ-ŠČERBAKOVIENĖ REDA – dailininkė, pedagogė. Viena iš kūrybinės grupės „Mostas“ įkūrėjų. Gyvena ir kuria Palangoje.
RUDALEVIČIENĖ (ČIBIRAITĖ) PALMIRA – medikė (psichiatrė). Aukso medaliu baigė Palangos vidurinę mokyklą.
RUDAVIČIUS JUOZAS – knygnešys. Palangoje gyveno  1900-1904 metais, dirbo vargonininku.
RUOKIS VIKTORAS (1885-1971) – agrochemikas, profesorius, pedagogas, mokslininkas, dirvožemininkas, keliautojas. Knygos „Palangos kraštas“  bendraautorius (1925, su I.Končiumi).
S
SALDŪNAS LIUDAS (1940-2004)  – medikas,  sanatorijos „Jūratė“  vyr. gydytojas (1971-1973), Palangos profesinių sąjungų sanatorinių kurortinių įstaigų susivienijimo „Jūratė“ vyr. gydytojas (1973-1992), VšĮ „Palangos Jūratė“ direktorius (nuo 1992 m.), Palangos m. tarybos narys.
SANGAVIČIUS PAULIUS HENRIKAS – choreografas, šokių kolektyvų treneris, buvęs Palangos kultūros skyriaus vedėjas. Gyvena Palangoje.
SCHWECHTEN  FRANZ (1841-1924) – vokiečių architektas, suprojektavo Palangos grafų Tiškevičių rūmus (1895).
SEBECKAS  ANTANAS – miškų ūkio inžinierius,  Palangos botanikos parko direktorius (1992-2011), miesto Tarybos narys (nuo 2011).
SEIBUTIS RENALDAS – sportininkas, krepšininkas. Gimė Mažeikiuose, mokėsi Šventosios ir Palangos Vlado Jurgučio, „Baltijos“ vidurinėse mokyklose. Palangoje pradėjo krepšininko karjerą.
SENDRAUSKAS ADAS – fotomenininkas, kultūros veikėjas. Gyvena, dirba ir kuria Palangoje.
SERAPINIENĖ JANINA - kultūros darbuotoja, meno kolektyvų vadovė, choreografė. Vadovauja Palangos "Bočių" šokių kolektyvui.
SIMPSON JAMES YOUNG (1873-1934) – britų zoologas, teologas, visuomenės veikėjas, profesorius. Vyriausiasis Lietuvos-Latvijos sienos nustatymo arbitras (1920-1921). Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.
SKABEIKA KLEMENSAS (1884-1951) – pedagogas, visuomenės veikėjas, lietuviškų elementorių autorius. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1896-1899).
SKIPITIS RAPOLAS (1887-1976) – teisininkas, visuomenės veikėjas. Baigė Palangos progimnaziją (1904).
SKUČAITĖ RAMUTĖ – prozininkė, poetė, dramaturgė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2009).
SKUDŽINSKAS GYTIS – fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (2006). Gyvena ir kuria Palangoje.
SLABOŠEVIČIENĖ (LUKOŠEVIČIŪTĖ) SALOMĖJA – pedagogė (lituanistė), visuomenės, politikos veikėja. Palangos savivaldybės tarybos narė (2004-2007, 2007-2010). Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1957-1969), dirbo mokytoja Palangos mokyklose (1973-1978). Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos direktorė (1989-2004).
SLYVAUSKAS  MYKOLAS (1900-1983) – 1918 m. savanoris, Nepriklausomos Lietuvos karininkas. Nuo 1968 m. gyveno Palangoje. Palaidotas Palangos kapinėse.
SMETONA  ANTANAS (1874-1944) – valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras, Lietuvos Respublikos prezidentas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1891-1893). Būdamas prezidentu,  vasaromis kasmet ilsėdavosi Palangoje, „Baltojoje“ viloje.
SOBECKIS DAINIUS – poetas, pedagogas. Dirbo Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vyresniuoju specialistu paveldosaugai ir etninei kultūrai (2006-2011). Lietuvos Rašytojų sąjungos narys (2007).
SONDECKIS SAULIUS (1928-2016) – dirigentas, pedagogas, profesorius. Jo iniciatyva Palangos gintaro muziejaus terasoje nuo 1971 m.  vyksta  vasaros  muzikos festivaliai „Nakties serenados“,  groja Lietuvos kamerinis orkestras, kuriam ilgus metus dirigavo S.Sondeckis.
SPOSMANYTĖ  MEILĖ (SMILTĖ) – dailininkė, poetė. Baigė vidurinę mokyklą  Palangoje. Šiuo metu gyvena Danijoje.
STALMOKAS VYTAUTAS – Palangos miesto meras (2008-2011).
STANČIENĖ DALIA MARIJA  – mokslininkė (humanitarinių mokslų daktarė), docentė.
STANIULIS TOMAS (g. 1976 m. Palangoje) – rašytojas (prozininkas). Nuo 1994 m. gyvena ir kuria Vilniuje.
STAUSKIS VYTAUTAS –  dėstytojas, mokslininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras (technikos mokslai), monografijų, vadovėlių autorius. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1960).
STEPONAVIČIUS  KONSTANTINAS (1826-1870) – kunigas, Palangos klebonas (1859-1870). Palaidotas Palangos kapinėse.
STONKUVIENĖ DAIVA - dailės pedagogė, tapytoja. Dirba ir kuria Palangoje.
STOUKUS JUOZAS (1886 10 27 – 1946) ­– valstybės tarnautojas, pedagogas, matematikas, pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos aukštosios matematikos pradmenų vadovėlių Lietuvos gimnazijoms lietuvių kalba autorius, Palangoje leisto mėnraščio „Palangos žvejys“ redaktorius. Gimė, augo kurorte, 1903 m. baigė progimnaziją.
STRANDMANN KARL  EDUARD (1867-1946) – švedų architektas. Palangos bažnyčios (1897-1907)  architektas.
STRIKAS  VYTAUTAS (1937-1988) – pedagogas (muzikos mokytojas), ilgametis Palangos muzikos mokyklos direktorius (1966-1988), 1960 m. įkūrė ir vadovavo kaimo kapelai „Atgaja“. Palaidotas Palangos kapinėse.
STRIMAITIS  VACLOVAS (1905-1982) – kunigas. Rinko medžiagą apie Palangos istoriją.
STRIOGA LEONAS VYTAUTAS – dailininkas, skulptorius. Palangoje  eksponuojami trys skulptoriaus darbai: „Šokėjos“, „Mintis“, „Vaikai“.
STROPUS IGNAS  (1885-1959) – fotografas. Nuo 1921 iki 1944 m. su pertraukomis gyveno ir dirbo Palangoje, turėjo foto ateljė, leido atvirukus su Palangos vaizdais, išleido nuotraukų albumą Palanga: vaizdų albumas. Klaipėda, 1936.
STROPUS  STASYS – knygos Vadovas po Palangos botanikos parką (2001) autorius.
STULGINSKIS ALEKSANDRAS (1885-1969) – valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras, Lietuvos prezidentas. Dažnai poilsiaudavo Palangoje.
SUNGAILIENĖ (MUKAITĖ) LORETA – etnomuzikologė, televizijos laidų ir renginių vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1991-1995), buvo Palangos folkloro ansamblio „Mėguva“ narė.
Š
ŠALČIUS  EDMUNDAS (1912-1941) – visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos narys. Dirbo Palangos pašte. Buvo „Jaunosios Lietuvos“ Palangos skyriaus vadas. 1940 m. sovietų suimtas ir 1941 m. nukankintas Rainiuose (Telšių raj.).
ŠALKAUSKIS EGIDIJUS – pedagogas (geografas). Vadovauja jauniesiems kurorto turistams, organizuoja jiems pažintines keliones ir žygius, dalyvauja įvairiuose projektuose. Gyvena ir dirba Palangoje.
ŠARAPOVAS  STEPONAS (1936-1981) – skulptorius, Palangos parke stovi jo skulptūra „Šaulys“ (1981).
ŠATKAUSKAS JUSTINAS (1925-2019) – visuomenės, politikos veikėjas, tremtinys. Palangos miesto meras (1995-1997).
ŠAULYS JURGIS (1879-1948) – diplomatas, visuomenės, politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918, vasario 16) signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje.
ŠAULYS KAZIMIERAS STEPONAS (1872-1964) – kunigas, dėstytojas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1886-1890).
ŠČERBAKOVIENĖ   REDA žr. RIMKUTĖ-ŠČERBAKOVIENĖ REDA
ŠEDUIKYTĖ JURGA– dainininkė, muzikos kūrėja. Baigė Palangos vidurinę mokyklą.
ŠEŠKUS MIKAS (1998–1944) – palangiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris.
ŠILAUSKAITĖ KRISTINA (1868-1945) – mokytoja, knygnešė, daraktorė. Palaidota Palangos kapinėse.
ŠILGALIS  KOSTAS (1923-1994) – dainininkas, operos solistas. Mokėsi Palangoje.
ŠILGALYTĖ ALEKSANDRA (1904-1997) – rašytoja, beletristė. Gyveno Palangoje, parašė atsiminimų knygą apie Palangą „Žingsneliai ir žingsniai“ (1999).
ŠIMKUS  JONAS (1906-1965) – rašytojas, mokėsi  Palangos progimnazijoje (1923-1925).
ŠIMOLIŪNAS  JONAS (1878-1965) – statybos inžinierius, dėstytojas, profesorius. Šventosios uosto statybos viršininkas (1925-1930).
ŠLIŪPAS JONAS (1861-1944) – gydytojas, kultūros, visuomenės veikėjas, aušrininkas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras,   pirmasis Palangos miesto burmistras (1933-1941, su pertraukomis). Palangoje veikia J.Šliūpo memorialinė sodyba. Šalia jos  atidengtas  biustas J.Šliūpui (2003, skulptoriai A.Toleikis, D.Lukoševičius). J.Šliūpo vardu pavadinta gatvė Palangoje.
ŠLIŪPAS VYTAUTAS (1930-2017) – visuomenės veikėjas, inžinierius, rūpinosi tėvo Jono Šliūpo archyvo išsaugojimu.
ŠNIUKŠTA JUOZAPAS (1864-1949) – kunigas, Palangos klebonas (1896-1938). Jo klebonavimo metu buvo pastatyta mūrinė  Palangos bažnyčia (1907). Palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.
ŠNIUKŠTA  PETRAS (1877–1952) – teisininkas, visuomenės, valstybės veikėjas. Mokėsi Palangos progimnazijoje.
ŠORYS VLADAS (1906–1936) – palangiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris. Palaidotas Palangos kapinėse.
ŠUKYS  JUOZAPAS ( 1908 - ? ) – kunigas, teologijos daktaras.  Palangos klebonas (1950-1953).
T
TADARAUSKAS JUOZAS (1913- ?) – kunigas, teologijos daktaras, spaudos bendradarbis. Dirbo Palangos vikaru ir kapelionu (1938-1940).
TALLAT-KELPŠA JUOZAS (1889-1949) – kompozitorius, dirigentas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1900-1905). Kai Lietuva minėjo pirmojo viešo lietuviškojo spektaklio 10-metį (1909), J.Tallat-Kelpša buvo jubiliejinio komiteto narys ir dirigavo Miko Petrausko operą „Birutė“.
TAPINAS  LAIMONAS – kino kritikas, prozininkas, eseistas, žurnalistas, dėstytojas, menotyros mokslų daktaras. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1962).
TAURINSKAS ALGIRDAS (1917-2008) – pedagogas (fizikas). Dirbo Palangos vidurinėje mokykloje. Palaidotas Palangoje.
TIŠKEVIČIUS ALFREDAS  (1913-2008) – Palangos grafas, Felikso Tiškevičiaus sūnus, Palangos miesto Garbės pilietis (1997). Palaidotas Palangos kapinėse.
TIŠKEVIČIUS FELIKSAS (1870-1932) – Palangos grafas. Rūpinosi kurorto plėtra, pastatė rūmus, kurhauzą, rėmė Palangos bažnyčios statybą, įkūrė parką.
TIŠKEVIČIUS JUOZAPAS (1835-1891) – Palangos grafas, 1877–1880 m. pradėjęs kurti kurortą. Pastatė kurhauzą, kelias vilas, teatrą, įrengė maudykles, įkūrė Palangos progimnaziją, dovanodamas ugdymo reikmėms pastatą.
TOLEIKIS ALOYZAS – dailininkas, skulptorius, pedagogas. Palangoje eksponuojamos jo skulptūros: „Vėjas“ (1978, 2001), paminklas J.Šliūpui (su D.Lukoševičiumi, 2003), „Susimąsčiusi mergaitė“ (1975), „Irutė“.
TRANYZAS ANTANAS – muziejininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas, fotografas. Ilgametis Palangos gintaro muziejaus  vedėjas (1976-1988).
TURAUSKAITĖ LORETA BIRUTĖ – bibliotekininkė, VšĮ Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, skulptoriaus A.Mončio dukterėčia. Mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje (1964-1975).
U
ULBA ALGIMANTAS VINCAS  (1939-2012) – politinis bei visuomenės veikėjas, Palangos miesto meras ( 1994-1995), Lietuvos nepriklausomybės akto (1990, kovo 11)  signataras.
UNTULIS MATAS (1889-1952) – pedagogas, tautosakininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos žodžių rinkėjas, kraštotyrininkas, publicistas. Palangos progimnazijos direktorius (1923-1926). Jam buvo  pavestos Palangoje vykusių vasaros kursų mokytojams vedėjo pareigos.
UOGINTAS BRONIUS (1913-1988) – dailininkas tapytojas, dėstytojas. Palangoje turėjo dirbtuves, kuriose vasarą rinkdavosi žymūs Lietuvos menininkai, bendraudavo, diskutuodavo, o B.Uogintas tapydavo jų portretus.
UOGINTAS BRONIUS (1946-2013) - dailininkas tapytojas. Vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje.
UOGINTIENĖ  BRONĖ žr. MINGILAITĖ-UOGINTIENĖ BRONĖ
URBONAVIČIUS  KAZIMIERAS (1928-2000) – miškininkas, ilgametis buvęs Palangos botanikos parko direktorius. Palaidotas Palangoje.
URBONIENĖ GENOVAITĖ  (1921-2007) – pedagogė (lituanistė), ilgametė Palangos vidurinės mokyklos mokytoja, moksleivių dramos būrelio vadovė, spektaklių režisierė. Palaidota Palangos miesto kapinėse.
UŽPELKYTĖ RASA – dailininkė (tekstilininkė, grafikė). Gyvena ir dirba, kuria Palangoje.
V
VAILOKAITIS JONAS (1886-1944) – verslininkas, valstybės, politikos veikėjas. Palangoje turėjo nuosavybės, aktyviai dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultūriniame gyvenime.
VAILOKAITIS  JUOZAS (1880-1953) – dvasininkas, verslininkas, valstybės, politikos veikėjas. Palangoje turėjo nuosavybės, aktyviai dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultūriniame gyvenime.
VAINEIKIENĖ (PAULAUSKAITĖ) STASĖ (1884-1946) – rašytoja, visuomenės, kultūros veikėja, knygnešė, gydytojo Liudo Vaineikio žmona. Viena iš Palangos gimnazijos steigėjų (1922), kurį laiką joje mokytojavo. Išleido memuarų knygą „Palangos atsiminimai“ (1931).
VAINEIKIS LIUDAS (1869-1938) – gydytojas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius. Palangoje jo vardu pavadinta gatvė (1925), o buvusio gyvenamojo namo vietoje stovi jo biustas (1989, skulptorius J.Jagėla).
VAINEIKYTĖ  LIUDA (1908-1997) – dailininkė, Lietuvos nusipelniusi meno veikėja, S.Vaineikienės ir L.Vaineikio dukra. Gimė Palangoje.
VAINEIKYTĖ  RŪSNA  – architektė, Liudo ir Stasės Vaineikių anūkė.  Buvusio  Vaineikių namo vietoje pagal Rūsnos Vaineikytės projektą atidengtas skulptoriaus J.Jagėlos sukurtas L.Vaineikio biustas.
VAINIŪNAS STASYS (1909-1982) – kompozitorius, pianistas, pedagogas. Jo vardu pavadinta Palangos muzikos mokykla.
VAINORAS STASYS (1909–1964) – žurnalistas, redaktorius, vertėjas. Gimė Palangoje.
VAIŠĖ JONAS (1938-2013) – dailininkas tapytojas. Gyveno ir kūrė Palangoje. Išleido albumą: Jonas Vaišė. Nenuspėjamas kaip jūra. Palanga, 2008.
VAITKUS MYKOLAS (1883-1973) – kunigas, poetas, publicistas, dramaturgas, memuaristas, vertėjas,  pedagogas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Mokėsi Palangos progimnazijoje (1895-1899), parašė to laikotarpio atsiminimus (Mykolas Vaitkus. Baltijos gražuolė (Liepoja). London, 1963), vasarodavo Palangoje.
VAITKUS ŠARŪNAS – Palangos miesto meras (nuo 2011m.).
VALANČIUS MOTIEJUS (1801-1875) – žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas. Parašė kūrinį „Palangos Juzė“. Jo vardu pavadinta gatvė Palangoje.
VALANTINAS  ROMUALDAS (1947–2015) – gydytojas, visuomenės veikėjas. Dirbo sanatorijos „Žuvėdra“ vyr. gydytoju (1983–2003), buvo miesto tarybos narys.
VALATKA  RIMVYDAS – žurnalistas, valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės akto  (1990, kovo 11) signataras, 1990-1992 m. kadencijos Seimo narys. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1975).
VALIŪNAS SILVESTRAS (1789-1831) – poetas. Parašė Palangos himnu tapusią dainą „Birutės daina“.
VARANKA ANTANAS – fotografas. Išleido fotoalbumą apie Palangą: Palanga, 2006.
VARDYS VYTAUTAS STASYS (Žvirzdys) (1924–1993) – politikos mokslų daktaras, profesorius, redaktorius, publicistas, knygų autorius, mokėsi Palangos gimnazijoje, Palangos gimnazijos moksleivių literatūrinio žurnalo „Birutės tėviškė“ vienas iš redaktorių.
VEČERSKYTĖ-DAUKŠIENĖ  STEFANIJA (1926–2019) – poetė, politinė kalinė, tremtinė. Gyvena ir kuria Palangoje. Išleido poezijos knygas: Keliuku palei kelią. Klaipėda, 1999; Pasaulis po langu. Klaipėda, 2002.
VENCKUS ALGIRDAS – finansininkas, poetas. Gimė ir mokyklą baigė Palangoje. Karui baigiantis, emigravo iš Lietuvos.
VENCKUS GIEDRIUS – tautodailininkas, medžio drožėjas. Gyvena ir kuria Palangoje.
VENCKUS  VYTAUTAS (1922-1997) – muzikologas, radijo laidų vedėjas, pedagogas. Palaidotas Palangos kapinėse.
VENCLOVA  ANTANAS (1906-1971) – rašytojas. Nuo 1957 m. vasaromis gyveno ir kūrė Palangoje, savo viloje. Vasaros, praleistos „Palangos namelyje“, buvo kūrybingos, produktyvios. Čia rinkdavosi rašytojai, vykdavo diskusijos.
VERTULIENĖ ALBINA VANDA (1937-2015) – skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė. Nuo 1963 m.  dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato Palangos gintaro ceche. Palangos gintaro muziejuje organizavo autorines gintaro dirbinių parodas. Palangoje stovi jos skulptūra „Mergytė“ (1979). Gyveno ir kūrė Palangoje.
VERTULIS JULIUS (1935-2005) – skulptorius, gintaro, metalo  apdirbimo meistras. Daugelį metų gyveno ir kūrė Palangoje.
VIENUOLIS ANTANAS (1882-1957) – rašytojas. Poilsiaudavo Palangoje, Rašytojų namų arba  Literatūros fondo vilose. Parašė legendą apie Naglio kalną Palangoje.
VIKSVA  JUOZAPAS (1861-1920) – kunigas, knygnešys, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas.
VILKAS  IGNAS (1883-1943) – statybininkas, medžio drožėjas, saviveiklininkas. Statė vilas Palangoje. Gimė ir visą gyvenimą gyveno Palangoje.
VILKUTAITIS JUOZAS (1869-1948) – literatas, teisininkas. Parašė komediją „Amerika pirtyje“, kuri pirmą kartą suvaidinta viešai lietuviškai Palangoje (1899) spaudos draudimo metais.
VIRBALIS ADOMAS (1896–1980) – palangiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, majoras, apdovanotas Kariuomenės savanorių kūrėjų, Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, 1938 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
VIRELIŪNAS ANTANAS (1887-1925) – pedagogas, kalbininkas, kraštotyrininkas. Palaidotas Palangos miesto kapinėse (1925).
VISKANTA FELIKSAS (1934-1995) – muzikas, chorvedys, kompozitorius. Gimė ir augo Palangoje.
VIŠINSKIS POVILAS (1875-1906) – visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas. Aktyviai dalyvavo, rengiant  pirmąjį lietuviškąjį spektaklį „Amerika pirtyje“ Palangoje (1899), spektaklyje vaidino siuvėją Vincą.
VYDŪNAS (VILHELMAS STOROSTA) (1868-1953) – kultūros ir visuomenės veikėjas, rašytojas, filosofas, muzikas. Lankėsi Palangoje, skaitė paskaitas mokytojų kursų metu (1923). Jo vardu pavadinta viena iš kurorto gatvių. Palangos skulptūrų parke eksponuojamas Vydūno bareljefas (1983, skulptorius A.D.Belevičius).
Z
ZAICEVA TAMARA – žurnalistė, redaktorė. „Vakarinės Palangos“ laikraščio įkūrėja, ilgametė redaktorė (nuo 1991 m.). Gimė, gyvena ir dirba Palangoje.
ZIKARAS JUOZAS (1881-1944) – skulptorius, profesorius. Palangoje stovi J. Basanavičiaus biusto, sukurto 1923-1924 m., pozuojant pačiam J.Basanavičiui, kopija (2002).
ZUBRICKAS BOLESLOVAS (1930-2011) – chorvedys, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras. Į Palangą atvyko 1954 m. Jo pastangomis Palangoje įkurta muzikos mokykla (1958), kuriai jis vadovavo (1958-1962).
Ž
ŽADEIKIS POVILAS (1887-1957) – diplomatas, valstybės veikėjas. Baigė Palangos progimnaziją (1903).
ŽEIMYS  PRANAS (g. 1957) – inžinierius, visuomenės ir valstybės veikėjas, Palangos meras (1997-2000, 2001-2006), Seimo narys (2008-2012, 2012-2016).
ŽEMAITIS  JONAS (1909-1954) – generolas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir pasipriešinimo vadas. Palangos miesto Garbės pilietis (2009). Gimė Palangoje. Palangoje generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui atminti pastatytas paminklas (2004, skulptorius Jonas Jagėla).
ŽEMAITYTĖ  MARIJA DANGUOLĖ – medikė (kardiologė), mokslininkė, habilituota daktarė, profesorė. Gyvena ir dirba Palangoje.
ŽEMGULYS JUOZAS (1890-1941) – medikas (chirurgas), „Medicinos“ žurnalo pirmasis redaktorius, rašė straipsnius, vadovėlius medicinos tema. Baigė Palangos progimnaziją.
ŽIBA EDVARDAS (1959-2000) – dailininkas. Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ pirmasis prezidentas. Baigė Palangos vidurinę mokyklą, gyveno ir kūrė Palangoje. Palaidotas Šventosios kapinėse.
ŽIČKUS ANTANAS (1915-1998) – istorikas mėgėjas, tautodailininkas (tapyba, medžio drožyba).
ŽIRGULIS STASYS – skulptorius. Palangos parke stovi jo skulptūra „Laiminantis Kristus“ (1993).
ŽMUIDZINAVIČIUS ANTANAS (1876-1966) – dailininkas (tapytojas), kolekcininkas, visuomenės veikėjas. Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, turėjo vasarnamį, kuriame 1949-1966 m. praleisdavo atostogas, kūrė. Palangos gamta pavaizduota daugelyje jo paveikslų: „Senos pušys Birutės kalne“, „Palangos pajūris“, „Prie baltųjų kopų“, „Palangos smiltynuose“ ir kt.
ŽULKIENĖ TERESĖ – tautodailininkė (audėja). Nuo 1960 m. gyvena ir kuria Palangoje.
ŽULKUS ALBERTAS  (1933–2016) – tautodailininkas (skulptorius, medžio drožėjas). Nuo 1958 m. gyveno ir kurė Palangoje. Kurorte stovi jo padarytas kryžius palangiškiams tremtiniams atminti (1988).
ŽULKUS LINAS - tautodailininkas (medis, gintaras), muzikos atlikėjas, Lietuvos tautodailės sąjungos narys.
ŽULKUS  VLADAS (g. 1945) –  archeologas, istorikas,  KU rektorius (2002-2011), profesorius, habilituotas daktaras. Baigė Palangos vidurinę mokyklą (1962). Palangos miesto garbės pilietis (2015).
Paskutinį kartą redaguota: 2020-01-17 17:07