Naujienos

Ką apie Palangą pasakoja jos gatvių vardai? Kodėl vieni pavadinimai išlieka, kiti keičiasi, o kai kurie po daugelio metų sugrįžta? Kokią miesto istoriją galime perskaityti tiesiog pažvelgę į gatvių lenteles?

Rugsėjo 16 d. 15 val. Palangos viešojoje bibliotekoje vyks konferencija „Kalba mieste: Palangos gatvių vardai ir miesto atmintis“, skirta Palangos miesto toponimikai bei kalbos, kultūros ir istorijos sąsajoms.

Gatvių pavadinimai – ne vien orientyrai miesto žemėlapyje. Juose išlieka skirtingų laikotarpių ženklai, asmenybės, vertybės, politiniai ir kultūriniai pokyčiai. Konferencijoje į Palangos gatvėvardžius bus pažvelgta istoriniu, literatūrologiniu ir urbanistiniu požiūriais.

Literatūrologė Dainora Kaniavienė pranešime „Gatvėvardžių jūra: 4 bangos“ apžvelgs Emilijos Adiklienės ekspedicijų medžiagą ir Palangos gatvių pavadinimų lituanizavimo procesus.

Apie miesto erdvėje įrašytą ideologiją ir jos paliktus ženklus kalbės architektas Edmundas Benetis, pristatysiantis pranešimą „Palangos gatvės: ideologizuota atminties urbanistika“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas, istorikas Mindaugas Surblys skaitys pranešimą „Jono Šliūpo gatvė: istorinės tapatybės ir kultūrinės atminties simbolis“, kuriame dėmesys kryps į vienos Palangos gatvės vardą ir jame įamžintą istorinę bei kultūrinę atmintį.

Dar vieną konkretaus gatvėvardžio istoriją atvers Palangos kurorto muziejaus direktorė, istorikė Virginija Paluckienė. Jos pranešimas „Roberto Baden-Povelio vardas Palangoje: viena sugrįžusi gatvėvardžio istorija“ primins Palangos miesto istorijos epizodą ir į miesto žemėlapį sugrįžusį vardą.

Konferencijos metu bus pristatyti ir apklausos „Gyvieji Palangos gatvėvardžiai“ rezultatai. Apklausos tikslas – į pokalbį apie miesto gatvių vardus įtraukti pačius palangiškius ir pažvelgti, kokie gatvėvardžiai gyventojams yra pažįstami, svarbūs ar vis dar vartojami kasdienėje kalboje.

Konferencija „Kalba mieste: Palangos gatvių vardai ir miesto atmintis“ vyks rugsėjo 16 d. 15 val. Palangos viešosios bibliotekos Renginių salėje (III a.).

Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija