Knygos

Pasiūlymų parašyti kažką panašaus į „savo istoriją“ esu gavusi tikrai ne vieną sykį. Ir kaskart atsisakydavau. Dėl įvairių priežasčių. Tačiau dabar esu tokia subrendusi, kai jau galiu ramiai žvelgti į praeities klaidas ir nuotykius, aiškiai suprasdama, kad kiekviena nesėkmė yra tik kelio į sėkmę etapas. Mano gyvenime buvo tokių gražių dalykų, kad būtų nuodėmė jų nepapasakoti. Ir istorijų, prasidėjusių visai neromantiškai, bet išsivysčiusių į aukščiausią žmogiškų jausmų būseną.

Šitoje knygoje stengiausi būti sąžininga, korektiška ir... linksma. Kodėl turėtumėte ją perskaityti? Bent jau dėl to, kad įsitikintumėte – kaimyno žolė nėra žalesnė.

Edita Mildažytė

***

Autorės rekomendacijos skaitytojui:

• Ši knyga skirta trims keturiems lėto skaitymo vakarams. Įveikus per vakarą, gresia apsinuodijimas teksto intensyvumu.
• Skaityti geriausia su mėgstamos arbatos puodeliu susisupus į šiltą pledą, už langų kapsint lietui (galima keisti vėju ar pūga).
• Prieš vartojant tekstą derėtų atmesti visas išankstines nuostatas ir skaityti taip, kaip parašyta. Tekstas suvokiamas pagal skaitančiojo pagedimo laipsnį.
• Knyga turėtų padėti pavargusiems nuo beprasmių politinių ginčų, nuolatinio jausmo, kad aplink visi teisūs ir nepriekaištingai geri – miega ant debesies ir pasisotina vienu džiūvėsiu perpus su angelais.
• Jei skaitant kiltų noras smerkti autorę ar visokeriopai ją niekinti – nesidrovėkite. Tai šalutinis pelynų poveikis. Jei jis pasireikštų pernelyg stipriai – užkąskite šaukšteliu medaus.
• Po skaitymo seanso gal ir nepasijusite geriau, bet būsime susipažinę! Ir dar – neskaitykite vairuodami. Tai sukelia riziką Jūsų sveikatai ir gyvybei.