Iš tarpukario Palangos mėgėjiško teatro istorijos

• Pirmasis žinomas mėgėjų teatras Palangoje įkurtas, kai 1917 m. Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios vargonininkas Jonas Norkus sumanė krašte suburti bažnytinį chorą „Banga“ iš kurio atsirinko teatralus meno saviveiklai.

• 1918 m. J. Norkui palikus Palangą, vargonininku tapo Vladas Puškorius. Šiam išvykus, 1921–1924 m., trupę būrė pirmasis Palangos šaulių būrio vadas Steponas Paulauskas.

• Pirmuoju teatro aktoriumi tapo balsingasis siuvėjas Pranas Vainoras iš Palangos valsčiaus Kontininkų kaimo. Kolektyvas apie dešimtį žmonių visada būrė. Pagrindiniai vaidmenys dažniausiai atitekdavo staliui, medžio meistrui Ignui Vilkui.

• Pirmoji pristatyta premjera – „Rugiapjūtės pabaigtuvės“.

• Premjeros dažnai įvykdavo Palangos kurhauze, po vaidinimų organizuotos šokių vakaronės. Pristatymo data dažnai sutapdavo su Vasario 16-osios švente, spektaklį teatro trupė pakartodavo per daugiau nei šimtmetį Palangoje iškilmingai švenčiamus šv. Roko atlaidus.

• 1921–1924 m. repeticijos vykdavo palangiškių Ievos ir Stepono Paulauskų šeimos name. Ten pastatytos pjesės: Kazimiero Gineičio komedija „Knarkia paliepus“, nežinomo autoriaus „Griunvaldo kova“, Kazio Gaigalo „Laisvės kovotojai“, Marijos Alytienės  komedija „Kurčias žentas“, Žemaitės „Mūsų gerasis“ ir „Trys mylimos“, S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas oželis“.

• 1925–1939 m. Palangoje pastatytos pjesės: Kazio Puidos „Mirga“, Petro Pundzevičiaus-Petliuko „Velnias ne boba“, Aleksandro Fromo-Gužučio „Gudri našlė“, kelios Butkų Juzės pjesės, tarp jų nepublikuotoji „Vargūna“, Keturakio „Amerika pirtyje“, nežinomo autoriaus „Birutė“.

Virtuali tarpukario Palangos mėgėjiško teatro fotografijų ir atvirukų galerija  – apačioje.