Naujienos

Du kartus po dešimt: XXI a. iššūkiai Palangos viešojoje bibliotekoje

2020 - 04 - 23   

Iš bibliotekos Palangoje pasiimti knygą galėta nuo 1937 m. Per visą XX a. miesto kultūros įstaiga keitėsi, modernėjo koja kojon su laikmečio dvasia ir iš knygų šventovės palengva tapo skaitančiųjų traukos vieta, kurioje erdvu, šviesu, atvira. XXI a. 1 dešimtmetis Palangos viešojoje bibliotekoje ryškus dėl kompiuterizacijos, 2 dešimtmetis – knygų leidybos proceso. Palangos bibliotekoje užgimė palangiškių literatų klubas „Takai per kopas“, Knygos skaitytojų klubas, čia galima pasiklausyti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R. Rastausko inicijuojamos „Dramų skaitymų draugijos“, gyventojai nuolat tobulina skaitmeninio raštingumo įgūdžius, skaitmeninamas kultūros paveldas, rūpinamasi kultūros dabarties ir istorijos sklaida.

Jei XX a. Palangoje buvo daug bibliotekų įvairiose miesto vietose, tai XXI a. pradžia įsimintina dėl jungčių. Į viešąją biblioteką, įsikūrusią Vytauto g. 61, 2000 m. pervežtas „Lino“ poilsio namų bibliotekos fondas, iš J. Basanavičiaus g. atkeltas muzikos skyrius, 2001 m. ir vaikų biblioteka, kuri tapo viešosios bibliotekos skyriumi. Deja, bet muzikos skyrius ilgainiui sunyko: garso aparatūra neatitiko vartotojų poreikių, vinilo plokštelėmis mažai besinaudota, o naujos muzikos kūrinių laikmenos – neįperkamai brangios. Šiomis dienomis biblioteka turi du fiziškai nutolusius skyrius – Šventojoje ir vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras”.

Naujovių XXI a. pradžioje įvyko ir daugiau. Bibliotekos lankytojai jau metus galėjo naudotis 3 kompiuterizuotomis darbo vietomis naujoje interneto skaitykloje. 2000 m. bibliotekoje atliktas patalpų remontas. Antrame pastato aukšte įsikūrė abonementas, vaikų literatūros skyrius, trečiame – interneto, periodikos, kraštotyros skaityklos, bibliotekos administracija, įruošta parodų salė. Biblioteka – kompiuterizuota, bibliotekininkams teko drąsiai pasitikti naujoves: nebeliko rankraštinių inventorinių knygų, daugelis bibliotekinių procesų automatizuota, kasdien vykdavo pokyčiai. 2001 m. viešojoje bibliotekoje buvo 13 kompiuterių (7 – darbuotojams,  6 – vartotojams), o 2011 m. interneto skaitykla perkelta į erdvesnę patalpą, kurioje įrengta 10 kompiuterizuotų darbo vietų. 2019 m. interneto skaitykloje atliktas kosmetinis remontas, pakeista visa kompiuterinė įranga. Palangos viešoji biblioteka prenumeruoja įvairias elektronines duomenų bazes, interneto skaitykloje vyksta įvairūs skaitmeninio raštingumo mokymai bendruomenei. Per du dešimtmečius kompiuteris iš naujovės tapo technika, be kurios neįsivaizduojamas kasdienis darbas. Anksčiau prie stacionarių kompiuterių nusidriekdavo laukiančiųjų eilės, šiandien bibliotekoje aktualesnis bevielis ryšys. Triukšmingoje visuomenėje skaityklos tampa tylos ir žinių šventove.

Pirmasis XXI a. dešimtmetis ypatingas ne tik tuo, kad biblioteka vis naujinta, remontuota, langai iš medinių keisti į plastikinius, rūpintasi modernesniu apšvietimu, keistas stogas, bet ir biblioteka pritaikyta žmonėms su judėjimo sutrikimais – įrengtas liftas. Nuo tada kurorto biblioteka, įsikūrusi antrojo ir trečiojo pastato aukštuose, yra lengviau pasiekiama, judėjimo negalią turintiems žmonėms paprasčiau pasiimti knygą, apsilankyti kultūriniame renginyje. Dešimtmečio pabaigoje biblioteka pakeitė interjerą – įsigytos knygų, periodinių leidinių lentynos, minkšti poilsio erdvių baldai. Antrame dešimtmetyje nuspręsta sumažinti bibliografijos-informacijos skaityklą, fondas iškeltas į abonementą, įrengta patogi renginių salė. Nuo 1993 m. vykstantis palangiškių laukiamas ir gausiai lankomas kamerinis renginys „Senuosius palydint“ pastarąjį dešimtmetį organizuojamas modernioje renginių salėje, nebereikia spraustis tarp knygų lentynų, klausantis kvarteto ar operos solisto. 2019 m. renginių salėje sumontuota ir garso aparatūra, pakabintas projektorius. Atsivėrė galimybė patogiau žiūrėti kino filmus, dokumentiką, organizuoti seminarus.

Jei kompiuterizavimo procesas vyko palengva ir sistemingai, tai komplektuoti knygų fondą tapo vis sudėtingiau dėl nuolatinio lėšų stygiaus. Bibliotekos fondus vartotojai vertino teigiamai, tačiau paklausių dokumentų XXI a. 1 dešimtmetyje labai trūko, o ir tuos pačius noriai suskaitydavo kurorto vasarotojai. Byrantis pajūrio smėlis tarp lapų – nieko romantiško, veikiau vasariška kasdienybė, kai bibliotekoje 3,5 karto padidėja skaitytojų srautai. Vasara kurorte – pats darbymetis bibliotekininkams, kaip ir visam pajūrio regionui. Žmonės Palangoje mėgsta skaityti. Į pirmąsias skaitomiausiųjų vietas visada užkopia romanai.

Biblioteka yra daugiau negu vien tik knygos. Joje vyksta daug ir įvairaus formato renginių. Rašytojų kūrybos vakarai – ypatingai lankomi. Palangos bibliotekoje viešėjo: A. Marčėnas, S. Parulskis, K. Saja, D. Kajokas, V. Kukulas, O. Baliukonytė, V. Girdzijauskas, G. Beresnevičius, R. Skučaitė, R. Rastauskas, H. Kunčius ir daugelis kitų Lietuvoje vertinamų ir mėgstamų rašytojų. Bet užvis labiausiai palangiškiai mėgsta kraštiečių knygų sutiktuves, teminius vakarus, skirtus Palangos istorijai, jos asmenybėms, vertina dailės parodas, kurios susijusios su kurortu. Palangos viešojoje bibliotekoje bent kelis mėnesius per metus eksponuojami Palangos dailininkų bendruomenės tapybos, tautodailės darbai. Palangiškiai  myli Palangą, domisi jos kultūra.

Kraštotyros skaitykla nėra didelė, tačiau joje sukauptas vertingas spaudinių ir grafikos fondas, vyksta leidybos darbai. XXI a. 1 dešimtmetyje bibliotekoje buvo etnografės etatas, kraštotyra rūpinosi ir bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Jos rūpesčiu bibliotekoje organizuoti įvairūs atminimo, jubiliejiniai vakarai, parengta daug publikacijų apie miesto istorinius įvykius, atmintinas datas, žymius kraštiečius regioninei, respublikinei spaudai, parašyti įvadai palangiškių menininkų knygoms.

Į 2 dešimtmetį Palangos viešosios bibliotekos bendruomenė įžengė, pagerbdama šviesų kraštotyrininkės, kolegės, bičiulės atminimą ir išleisdama rinktinę „Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija“ (2011). Tai buvo pirma Palangos viešosios bibliotekos išleista knyga. Po jos sekė dar 8 leidiniai: „Palangos viešoji biblioteka laiko tėkmėje“ (2012), „Gražinos Oškinytės sumanymai“ (2013), „Takai per kopas: Palangos literatų kūrybos rinktinė“ (2013), Vaineikienė S. „Palangos atsiminimai. Pabėgėlės užrašai“ (2014), Litvaitis V. B. „Aš esu toks, koks esu“ (2014), Balčius M. „Iš Šventosios praeities“ (2016), „Neblėstanti žvaigždžių šviesa: Alvydo Šeduikio gyvenimas, veikla, kūryba“ (2017), „Palangos langai: etnokultūros metraštis“ (2018).

2012 m. Palangos viešoji biblioteka pripažinta bendruomeniškiausia biblioteka. Kartu su bendruomene sukurtas dokumentinis filmas „Gintarautoja“. Tai pasakojimas apie seną gintaro gavybos būdą. Filmuko herojė – palangiškė gintarautoja I. Kaštaunienė, kuri žemaitiškai įtaigiai pasakojo apie savo amatą ir pomėgį. Trumpametražis filmas įvertintas geriausiųjų šešetuke. Biblioteka apdovanota. Šiandien „Gintarautoja“ prieinama youtube.com platformoje.

Biblioteka ne tik pati inicijuoja, bet ir prisijungia. Gražus bendradarbiavimas užsimezgė, ruošiant programą pirmosioms „Palangos dienoms“, būtent bibliotekoje vyko pirmieji suneštiniai Kurorto muziejaus renginiai, čia įvyko pirmosios „Gintarinės Kalėdos“, organizuojama „Europos diena“, „Žaliosios europiečių atostogos“, labai populiarūs ir palangiškių mėgstami „Auksinio proto“ gyvieji žaidimai, kasmet rašomas Nacionalinis diktantas. 2019 m. biblioteka aktyviai įsitraukė į „Prisijungusi Lietuva“ veiklas: organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai gyventojams pagal dvi – pradedančiųjų ir ribotų IRT įgūdžių – programas. Mokymus veda bibliotekos darbuotojos-lektorės.

Baigiantis antrajam dešimtmečiui, 2019 m. biblioteka edukacinėms veikloms gavo 2 įrangos paketus: kūrybinį paketą ir programavimo paketą. Bibliotekoje įrengta edukacinė erdvė. Joje vyksta užsiėmimai vaikams.

Du dešimtmečiai, rodos, geras mirksnis amžiaus tarpsnyje, bet per juos Palangos viešoji biblioteka keitėsi. Bibliotekininkams teko kūrybingai priimti laiko iššūkius, atsakingai formuoti knygų fondą, nenuilstančiai įsisavinti naujoves ir pasidalinti jomis su lankytojais, skatinti miesto bendruomenę tobulinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, praturtinti ją kultūriniais renginiais, organizuojant susitikimus su rašytojais, rengiant teminius vakarus.

 

 Dainora Kaniavienė,
Palangos viešoji biblioteka