Knygos

Padavėjos darbas Keisei Pibodi – tikras išsigelbėjimas. Bėgiojant tarp staliukų tereikia prisiminti, kad peteliškę pasirišęs vyriškis užsisakė veršienos kulninės, rausvais drabužiais vilkinti jubiliatė laukia pudingo su levandomis, o jaunuolių porelė su padirbtomis tapatybės kortelėmis pageidavo kokteilių. Kol galvoje sukasi klientų užsakymų virtinė, nelieka laiko sielvartauti dėl netikėtos mamos mirties, malšinti liūdesio dėl širdį sudaužiusių meilės santykių ir baimintis skolų išieškotojų įspėjimų.

Keisei jau trisdešimt vieneri, bet ji dar neatsisakė svajonės pragyventi iš rašymo. Studijų bičiuliai, su kuriais ketino sudrebinti literatūros pasaulį, jau nuleido rankas ir pasirinko saugesnes karjeras. 1997-ųjų vasarą Keisė be jokio plano atvyko į Keimbridžą Masačusetse, nuomoja kuklų pelėsiu apėjusį kambarėlį, dirba padavėja ir kantriai šlifuoja prieš šešerius metus pradėto romano rankraštį. Pagrindas po kojomis sudreba dar smarkiau, kai į jos dienotvarkę įsiterpia pasimatymai su dviem vyrais, žadančiais visiškai skirtingus gyvenimo scenarijus. Ką pasirinkti – kavą į lovą ar fejerverkus?

Lily King užaugo Masačusetse, Šiaurės Karolinos universitete Čapel Hilyje baigė anglų literatūros studijas ir Sirakjuso universitete įgijo kūrybinio rašymo magistro laipsnį. Vėliau įsidarbino anglų kalbos mokytoja gimnazijoje Valensijoje, Ispanijoje, kur pradėjo rašyti savo pirmą knygą. Po aštuonių metų, dešimties persikraustymų iš vienos valstijos į kitą ir daugybės darbų knygynuose, restoranuose bei mokyklose, 1999-aisiais pasirodė romanas „The Pleasing Hour“ (liet. „Malonumų valanda“).

1991-aisiais „Glimmer Train“ išspausdino pirmą Lily apsakymą. Nuo tada jos apsakymai, esė bei apžvalgos buvo publikuoti įvairiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, „The New York Times“, „The Washington Post“, „Vogue“, „The Los Angeles Review of Books“, „One Story“, „The Harvard Review“, „Ploughshares“ ir keliose antologijose. Jos romanai išversti į 20 kalbų.